Šilumos kaina: priimtas ilgai lauktas sprendimas

Miestas
Avatar photoAtvira Klaipėda
2018-10-05

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) pagaliau, po trejų metų vėlavimo, penktadienį patvirtino AB „Klaipėdos energija“ naują bazinę kainą, pagal kurią nustatoma ir galutinė, mokama vartotojų. Lyginant su ankstesne bazinė kaina mažėja 12,3 proc.

„Klaipėdos energija” nuo 2015-ųjų vidurio siekė, kad būtų patvirtinta nauja bazinė šilumos kaina. Senojoje nebuvo įvertinti tokie veiksniai, kaip Gargžduose veikiantys biokuro katilai, atnaujintos šilumos trasos, padidėjusi konkurencija nepriklausomų šilumos gamintojų sektoriuje ir kt. Martyno Vainoriaus nuotr.

Anot bendrovės pranešimo spaudai, atliktų investicijų dėka susidariusia permoka pagal VKEKK sprendimą bus grąžinta per penkerius metus.

Kartu pabrėžiama, jog tuo atveju, jeigu bazinė kaina Klaipėdai būtų patvirtinta bent dviem mėnesiais anksčiau, šiluma klaipėdiečiams spalį būtų kainavusi 13,3 proc. pigiau ir būtų pigiausia iš visų Lietuvos didmiesčių.

VKEKK savo ruožtu informavo, kad nepripažino 2,1 mln. Eur AB „Klaipėdos energija” sąnaudų, kaip būtinų šilumos tiekimo veiklai vykdyti: sumažintos darbo užmokesčio, einamojo remonto ir aptarnavimo, kuro įsigijimo sąnaudos.

Įmonės vadovas Antanas Katinas „Atvirai Klaipėdai” teigė, kad kaip ir nuo kada pagal naują bazinę kainą bus keičiamas vartotojams taikomas tarifas spalio pabaigoje spręs įmonės valdyba.

Spalio mėnesiui buvo patvirtina 6,76 proc. didesnė šilumos kaina nei pernai tuo pačiu metu ir net 17,86 proc. didesnę nei rugsėjį. Teigiama, kad kainos šuoliai prieš šildymo sezoną yra įprastas dalykas, o lyginant su praėjusiais metais kaina yra didesnė dėl brangesnio biokuro, elektros, dujų ir kitų faktorių, turinčių įtaką galutiniam tarifui.

AB „Klaipėdos energija” šilumą tiekia 67 176 vartotojams, iš kurių 99 proc. yra gyventojai. Bendrovės kuro struktūroje didžiausią dalį sudaro biokuras – 67 proc., gamtinės dujos – 29 proc., likusi dalis – mazutas (4 proc.).

2013–2017 m. AB „Klaipėdos energija” į šilumos ūkį investavo beveik 29,2 mln. Eur, iš jų 6,1 mln. Eur sudarė ES struktūrinių fondų parama. Didžiausios investicijos atliktos rekonstruojant Klaipėdos rajoninę katilinę Šilutės plente, kur įrengtas naujas 16 MW biokuro katilas su kondensaciniu ekonomaizeriu, taip pat kondensacinio ekonomaizerio įrengimas kitoje katilinėje, magistralinių šilumos tiekimo trasų rekonstrukcija. 2019–2022 m. į šilumos ūkį ketinama investuoti apie 24,3 mln. Eur.

Žymos: | | |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Orai

Viduržiemis primena kovą: Klaipėdoje vidutinė temperatūra - +2,1°C

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba savo socialinio tinklo paskyroje rašo, jog šių metų sausio pirmoji pusė buvo gerokai šiltesnė nei daugiametė norma. ...
2025-01-17
Skaityti daugiau

Verslas

Gruodžio sąskaitos už šildymą turėtų būti 15 proc. mažesnės nei pernai

Uostamiesčio savivaldybės valdoma AB „Klaipėdos energija“ skelbia, jog jau paruošė gruodžio mėnesio šildymo sąskaitas. Jos esą yra apie 15% mažesnės ...
2025-01-16
Skaityti daugiau

Verslas

„Klaipėdos energijos“ kaina sausį bus didesnė nei Šiauliuose ir Panevėžyje

AB „Klaipėdos energija“ skelbia šį šildymo sezoną sėkmingai įgyvendinanti užsibrėžtą tikslą – išlaikyti mažesnes nei pernai centralizuoto šildymo kainas. Lyginant ...
2024-12-27
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This