Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2018-09-12 |
(Papildymas – paskutinėje pastraipoje – aut. pst.)
Trečiadienio popietę į pirmąjį pasitarimą susirinkę specialios Operatyvaus reagavimo tarpžinybinės darbo grupės oro taršai ir triukšmui valdyti nariai nieko naujo nei patys galėjo pranešti, nei išgirdo iš kontroliuojančių institucijų bei potencialių teršėjų – į pasitarimą kviestų įmonių – atstovų.
Vėl kalbėta apie realijų nebeatitinkančią įstatyminę bazę, kurią Vyriausybės lygmeniu jau pradėta keisti, apie sudėtingą kvapų identifikavimo metodiką. Įmonių atstovai vėl tikimo darą viską, kas nuo jų priklauso, ir nė vienas neprisipažino smardinąs aplinką, Ketvergių bendruomenės atstovė piktinosi, kodėl patys gyventojai turi ieškoti taršos šaltinių ir kodėl atsakingos institucijos nereaguoja į jų pateiktą filmuotą medžiagą ir t. t., ir pan.
Kol kas smarvės reikalai sunkiai sprendžiami, o jais labiausiai susirūpinę yra patys gyventojai. Martyno Vainoriaus nuotr.
Pasitarime dalyvavusi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė informavo, jog šiuo metu centro specialistai ima mėginius iš Dumpiuose esančių įmonių ir atlieka jų suminį bei atskirų įmonių taršos tyrimą. Tyrimo rezultatai turėtų paaiškėti netrukus.
„Mūsų tikslas – kad šioje teritorijoje daugiau neatsirastų panašių įmonių”, – sakė A. Šlepetienė, kartu pranešusi, jog centras vykdo ir miesto, ir rajonų gyventojų apklausą dėl kvapų. Žmonės savo pretenzijas gali pateikti specialioje Visuomenės sveikatos centro internetinės svetainės nuorodoje.
Abu pasitarime dalyvavę miesto vicemerai – Judita Simonavičiūtė ir Artūras Šulcas – kelis kartus pasitarimo dalyviams bandė priminti mero nurodymu sudarytos darbo grupės pagrindinį tikslą – operatyviai ir konkrečiais veiksmais reaguoti į bet kokią taršą mieste, tačiau iki pat pasitarimo pabaigos taip ir nepaaiškėjo, kas ir kaip tai darys, atsitikus ekstra situacijai mieste.
Be to, paaiškėjo, jog niekas netiria galimų taršos skleidėjų pačiame mieste, nes, kaip sakė pasitarime dalyvausi visuomenininkė Ligita Girskienė, vargu, ar kvapai iš Dumpių gali pasiekti I. Simonaitytės g. ar net Baltijos pr. gyventojus.
Jau po pasitarimo darbo grupės vadovas, Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas žurnalistams sakė, kad pirmojo pasitarimo tikslas buvęs pasikeisti informacija su kontroliuojančiomis institucijomis bei potencialiais teršėjais bei pasižiūrėti, „kur ir kokios yra problemos ir ką mes, kaip miestas, galėtume padaryti, kad ši situacija pasikeistų”.
S. Budinas priminė, jog pati Savivaldybė mieste atlieka taršos monitoringą, kuris bus papildytas aplinkosaugininkų išsakytomis rekomendacijomis. Kitam posėdžiui visi pasitarimo dalyviai privalės pateikti savo konkrečius pasiūlymus situacijai gerinti.
„Manau, kad kitą posėdį turėsime konstruktyvesnę diskusiją ir mėginsime atrasti tuos sprendimus, kad galima būtų judėti toliau”, – sakė Operatyvaus reagavimo tarpžinybinės darbo grupės oro taršai ir triukšmui valdyti vadovas.
Ketvirtadienį ir minėta A. Šlepetienė, ir Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos skyriaus vadovas Alfredas Šepštas, ir miesto savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė miesto Tarybos posėdžio metu atsiskaitė Tarybos nariams, savo pasisakymais juos papiktinę bei sukėlę dar daugiau klausimų nei atsakymų.
Institucijų atstovams pristačius savo funkcijas bei supažindinus su jų atliekamų tyrimų rezultatais, Tarybos narys Vytautas Čepas retoriškai klausė, kokia tų matavimų nauda, jei nesiimama konkrečių veiksmų, Vaida Žvikienė prisipažino esanti „šoke” ir siūlė skelbti mieste ekstremalią situaciją, o miesto meras Vytautas Grubliauskas apibendrino: „Praktiškai smirda, o teoriškai – „vsio zakono” (viskas teisėta – aut. pst.).
Vicemerė J. Simonavičiūtė, pateikusi Vokietijos pavyzdį, pasiūlė, jei jau nėra kitos išeities, paskirti įmonėms vieną konkrečią dieną, kad „mes tą dieną galėtume kartu išleisti savo kvapus”, tuo sukeldama smagų kolegų juoką.
Ar kas nors gali nurodyti, kokio dydžio yra baudos už oro taršą? Sumokėjus baudą, tarša niekur nedings. Vėl oro taršos tyrimai, vėl bus baudos. O miesto gyventojai vėl kentės. Miesto valdžia turi reikalauti, kad teršimo įmonės statytų oro valymo filtrus. Tai labai brangi priemonė. Bet kito kelio nėra, jei norime kvėpuoti švariu oru. Pagaliau, kur naujų technologijų panaudojimo galimybės?
Dar kartą primenu, kad iki to laiko kol nebus įvestos tūkstantinės baudos smirdintojams, teršėjams ir panašiems piktybiniams asocialams, monitoringai, taršos tyrimai, kvapų gaudymai yra laiko gaišinimas. Ir taip aišku kad teršia. Monitoringai ne vieni metai tą skelbia, paskelbs ir dabar. Be to J.Simanavičiūtė su A.Šulcu teisingai kalba – privalu operatyviai ir konkrečiais veiksmais reaguoti į bet kokią taršą mieste. Su visom griežtom priemonėm, kurios priverstų teršėjus-smirdintojus susimastyti. Jei gerai ,,įlipintų” baudas, nereikėtų ir gaudyti, visas tas piktnaudžiavimas tuoj pat pasibaigtų. Nes pelno siekėjams ir centų taupytojams nėra nieko baisiau kaip smūgis per piniginę..Reziume:Kaip visada buvo susirinkta liežuviais pamalti ir papasakoti vienas kitam kur smirda, kaip smirda ir kodėl smirda.