Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2018-09-08 |
Jau ne kartą ir Vyriausybei, ir Susisiekimo ministerijai pristatytas bei specialios vyriausybinės darbo grupės svarstytas vadinamasis Klaipėdos miesto Dalykinių sąlygų sąvadas, apibrėžiantis miesto ir uosto santykius, penktadienį prabėgom buvo aptartas ir su klaipėdiečiais Seimo nariais.
Sąvadą miesto meras Vytautas Grubliauskas kartu su Savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktoriumi Kastyčiu Macijausku komentavo penkiems Klaipėdoje išrinktiems parlamentarams ir vieno jų padėjėjui. Palmiros Mart nuotr.
Sąvadą, kažkieno pavadintą „17 pavasario akimirkų”(pagal jame išdėstytus 17-kos reikalavimų punktus), miesto meras Vytautas Grubliauskas, pasikeisdamas su Klaipėdos savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktoriumi Kastyčiu Macijausku, komentavo penkiems Klaipėdoje išrinktiems parlamentarams ir vieno jų padėjėjui. Pastarieji gi santūriai pratylėjo visą susitikimui skirtą laiką, išskyrus kelis Irenos Šiaulienės klausimus – replikas.
Meras priminė sąvado svarbą, artėjant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrojo plano (BP) patvirtinimui bei baigiant parengti miesto bendrąjį planą. Seimo nariams šis dokumentas pristatytas ir dėl to, kad ateity dėl jo įgyvendinimo gali tekti keisti keletą įstatymų ar kitų poįstatyminių aktų.
„Uostas yra numatęs savo plėtrą į visas keturias puses, tuo pačiu ir į išorę, ir miestas, patinka ar nepatinka, mano galva, privalo taikytis prie valstybės politikos”, – merui pritarė ir K. Macijauskas, priminęs, jog uosto BP yra pripažintas aukštesnio lygmens dokumentu. „Mes integruojame jį į savo bendrąjį planą ir prie jo bandysime prisitaikyti”, – sakė departamento direktorius.
Jis atkreipė dėmesį į galimą Melnragės gyventojų nuostolių, čia ateity statant išorinį uostą, kompensavimą – tam reiktų atskiro Melnragės įstatymo, kuris suteiktų galimybę tiems gyventojams, kurie norėtų išsikelti, gauti atitinkamas valstybės išmokas su žemės sklypais kitoje pajūrio zonos vietoje įsikurti.
Užsiminta ir apie būtinybę ateity keisti Miškų įstatymą arba pajūrio teritorijai turėti atskirą statusą, kad čia būtų galima pritraukti atitinkamų investicijų.
„Labai norime, kad Klaipėda netaptų parduotuve, važiuojant į Neringą ar Palangą”, – sakė K. Macijauskas, turėdamas galvoje miesto planus tarp II-os Melnragės ir Girulių sukurti aktyvaus poilsio zoną su SPA centrais ar panašia infrastruktūra. Kartu jis teigė suprantąs, kad uostamiestis, kaip Palanga ar Nida, netaps turtingų kitų šalies regionų gyventojų antrojo būsto vieta.
Susitikimo metu buvo aptarti ir kiti Dalykinių sąlygų sąvade išvardinti punktai, merui patikinus, jog pagaliau išspręstas ir Nemuno g. dviejų namų gyventojų iškeldinimo klausimas, ir suplanuota Baltijos pr. – Šilutės pl. estakada, ir mažųjų pramoginių laivelių uostelio pietinėje miesto dalyje įrengimas.
„Turbūt nėra tokių naivių idealistų – optimistų, kurie tikėtų, kad visa tai, kas šiame sąvade išdėstyta, taps kūnu. Ir tai yra realybės jausmo nepraradimo ženklas”, – sakė meras, prašęs klaipėdiečių išrinktų parlamentarų būti aktyviais savo miesto pozicijų gynimo lobistais, susidūrus su minėtojo dokumento svarstymu ar jo įgyvendinimu.
Ir vėl savo nuomonės neišreiškė nei vienas seimo narys, ne atstovavo savo rinkėjų, tuščias paplepėjimas gaunant atlyginimą iš mokesčio mokėtojo kišenės, ką reiškia kompensuos melnragiskiams, kurie norės išsikelti, sklypais, išmokomis, o kas bus su tais senyvo amžiaus žmonėmis, kurie neturi jėgų jau išsikelti ir nori numirti Melnrageje
Sąvado pavadinimas „17 pavasario akimirkų“ primena filmą apie karą. Klaipėdos miesto valdžios vienas pirmųjų prašymų yra pakeisti Pajūrio juostos įstatymą, sumažinti teritoriją iki Klaipėdos miesto ribos. Klaipėdos miesto valdžios paruoštame sąvade aiškus užsakymas – paaukoti ir Girulius. Pagal Pajūrio juostos įstatymą negalima nieką statyti 100 metrų ruože. Šiuo metu vadovaujantis Pajūrio juostos įstatymu nieko negalima statyti nuo Latvijos sienos iki Melnragėje esančio molo. Tiesa klaiki, Klaipėda tapo nepaskelbto karo zona.
„Pastarieji (Seimo nariai) gi santūriai pratylėjo visą susitikimui skirtą laiką, išskyrus kelis Irenos Šiaulienės klausimus – replikas.”
Nes nebeįdomu nei kur ta Klaipėda, nei kas ta Klaipėda. Užknisantis visų mūsų santūrumas Klaipėdos miestelyje laimi, jį valdo ir veda tiesiai į kažkokį ten proveržį santūrioj vietoj.
nusirito iki tokio lygmens, kad visai niekas nedomina, o norisi tik kuo didesnės asmeninės komforto zonos. Ir patekus į tokias aukštumas gražiai spjaudyti ant žemiau esančiu žmonių. Be padorumo, gailesčio ir sąžinės