Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2025-01-23 |
Pastaruoju metu Lietuvoje pastebimai padaugėjo vagysčių iš elektronikos atliekų surinkimo vietų. Kol daugybė žmonių atsakingai rūšiuoja šias atliekas, taip apsaugodami aplinką ir prisidėdami prie gamtos išteklių tausojimo, kiti savo neteisėta veikla kiša pagalius į ratus.
„Vagystės iš atliekų surinkimo vietų ne tik daro finansinę žalą, bet ir trikdo atliekų perdirbimo procesus bei kenkia aplinkai. Tai visų pirma yra nepagarba tiems, kurie savo pastangomis kuria švaresnę ir tvaresnę ateitį“, – teigė Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO)
vadovė Veronika Masalienė.
Anot elektronikos rinkos atstovų bei aplinkosaugos specialistų, vagystės iš atliekų surinkimo punktų tapo beveik kasdienybe. Elektronikos surinkimą koordinuojančios organizacijos „Man rūpi rytojus“ vadovo Vladimiro Jankoit teigimu, vien 2024 metų gruodį buvo net keli įsilaužimai į specialius atliekų surinkimo namelius.
„Vaizdo kamerų įrašai parodė, kad vagystės buvo sistemingai planuotos, jas vykdė organizuotos grupės. Bendradarbiaujant su teisėsaugos pareigūnais buvo išaiškintos nusikaltėlių tapatybės, o mes toliau tobuliname savo saugos sistemas, siekiant užkirsti kelią tokiems nusikaltimams ateityje. To toleruoti neketiname“, – teigė V. Jankoit.
Organizacijos vadovas ragina tiek verslą, tiek gyventojus nelikti abejingais ir, pamačius prie atliekų surinkimo vietų įtartinai besielgiančius asmenis, esant galimybei juos fiksuoti bei informuoti teisėsaugą.
Pavogtos elektronikos atliekos galiausiai atsiduria buitinių atliekų konteineriuose arba tiesiog išmetamos bet kur, po ko jų surinkimas ir tinkamas perdirbimas tampa beveik neįmanomas.
V. Jankoit teigimu, dėl to prarandamos vertingos žaliavos, tokios kaip taurieji metalai, plastikai ir kiti komponentai, kurie galėtų būti panaudoti naujų elektronikos prietaisų gamyboje.
„Kai kurie atiduoti perdirbimui elektronikos prietaisai, pavyzdžiui telefonai, kompiuteriai ar buitinė technika, gali būti suremontuoti ir prikelti naujam gyvenimui. Vagystės šią galimybę atima, nes tinkami remontui prietaisai neretai sugadinami ar tiesiog išmetami“, – pabrėžė V. Jankoit.
Šiose atliekose esantys sunkieji metalai, tokie kaip švinas, gyvsidabris ar kadmis, patenka į dirvožemį ir gruntinius vandenis, o galiausiai – į maisto grandinę. Tai gali sukelti rimtų sveikatos problemų, pavyzdžiui, neurologinius sutrikimus, inkstų pažeidimus ar net vėžinius susirgimus. Kai kuriuose elektronikos prietaisuose esančios baterijos ir akumuliatoriai yra vienos pavojingiausių atliekų dėl savo sudėtyje esančių itin reaktyvių medžiagų.
„Cheminės medžiagos iš baterijų per lietų ar gruntinius vandenis gali plisti dideliais atstumais, o jų poveikis gali būti jaučiamas dešimtmečiais. Be to, ličio jonų baterijos kelia gaisrų riziką – netinkamai šalinamos, pažeistos ar perkaitusios jos gali savaime užsidegti, kas nutinka reguliariai ir dažnai pareikalauja aukų“, – teigė V. Masalienė.
INFORMACIJA
Lietuvos gyventojai gali patogiai atsikratyti nereikalinga elektronika, buitine technika ir panaudotomis baterijomis, pasinaudodami keliomis galimybėmis. „Man rūpi rytojus“ siūlo nemokamą stambios buitinės technikos, pavyzdžiui, šaldytuvų ar skalbimo mašinų, išvežimą iš namų – užsakymą galima pateikti jų interneto svetainėje manrupirytojus.lt. Smulkesnę elektroniką ir baterijas gyventojai gali pristatyti į specialias surinkimo vietas, įrengtas prekybos centrų stovėjimo aikštelėse bei mažmeninėse parduotuvėse.
Be to, projektas „Mes rūšiuojam“ organizuoja elektronikos ir baterijų atliekų surinkimą mokyklose, bendruomenėse bei įmonėse, suteikdamas papildomų galimybių prisidėti prie aplinkos tausojimo.
Taip pat elektronikos atliekas galima atvežti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.
Parengta pagal pranešimą spaudai
Parašykite komentarą