Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2025-01-15 |
Apie 1923 metų Klaipėdos krašto karinio žygio vadovą Joną Polovinską, kuris šio žygio metu pasivadino Budriu, žinome tikrai daug.
Minint šio žygio šimto metų sukaktį pasirodė Klaipėdos universiteto ir Lietuvos istorijos instituto mokslininkų parengti darbai – knygos, dokumentų rinkiniai, mokslo straipsniai, buvo sukurtas Edmundo Jakelaičio prodiusuojamas dokumentinis filmas ir laidos per LRT, pasirodė grožinės literatūros kūrinių apie tų laikų įvykius Klaipėdos krašte, buvo parengta kilnojama Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus paroda. Visur neapsieta be žygio vadovo žvalgybininko ir diplomato Jono Budrio paminėjimo. Pagaliau ir paties Jono Polovinsko-Budrio palaikai buvo perlaidoti senosiose Klaipėdos kapinėse, o kai kurie jo asmeniniai daiktai atsidūrė Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje.
Tačiau slapyvardžiais Frank Mason, John A. Sentry, Paul Janvier, William Scarff, Robert Marner, David C. Hodgkins, Ivan Janvier, Alger Rome pasirašinėjęs jo sūnus Algis Jonas Budrys bent jau Amerikos fantastikos mėgėjų tarpe yra žinomesnė asmenybė.
Gimė Algis Budrys 1931 m. sausio 9 d Karaliaučiuje, kuriame jo tėvas iki 1936 metų buvo Lietuvos konsulas (vėliau – generalinis konsulas), kol persikėlė į Niujorką ir ten dirbo Lietuvos generaliniu konsulu.
Algis Budrys Amerikoje buvo mokslinės fantastikos leidyklų „Gnome press“, „Galaxy Science Fiction“ redaktorius, leido žurnalus „Fantasy and Science Fiction “, „Tomorrow Magazine of Speculative Fiction“, o jo 1960 metais išleista novelė „Šelmis mėnulis“ buvo nominuota prestižiniam Hugo apdovanojimui, skiriamam mokslinės fantastikos rašytojams.
Kaip rašoma enciklopedijose, „ jo vardas įtrauktas į 25 žymiausių XX a. antros pusės rašytojų fantastų sąrašą, jo biografija ir kūrybos analizė pateikta Charles Platt knygoje „Kas rašo mokslinę fantastiką“ greta 30-ties geriausių fantastų, tokių, kaip Aizekas Azimovas. Jo kūriniai jau tapo pripažinta mokslinės fantastikos klasika”.
Vienas žymiausių pasaulio fantastikos rašytojų, „siaubo karalius“ Stephenas Kingas, kurio kūriniai išleidžiami milijoniniais tiražais, rašė, kad jis yra dėkingas Algiui Budriui už padrąsinimą rašyti. Tuomet kai jis – šešiolikos metų paauglys – siųsdamas savo kūrinius redakcijoms ir gaudavo vien neigiamus atsakymus, vieną pirmųjų viltį teikiančių pranešimų atsiuntė Algis Budrys, perskaitęs jo apsakymą „Naktis su tigru“. Jis parašė: „Geras tekstas. Mums netinka, bet geras. Jūs turite talentą. Pateikite daugiau savo darbų“.
„Keturi trumpi sakiniai, pakeverzoti plunksnakočiu, kuris sau įkandin paliko dantytas tiškalų dėmes, – rašė Stephenas Kingas knygoje „Apie rašymą“ – praskaidrino nykią šešioliktą mano žiemą. Po dešimtmečio jau pardavęs du romanus, radau „Naktį su tigru“ senų rankraščių dėžėje ir nusprendžiau, kad istorija vis dar atrodo padori, nors ją aiškiai parašė vos pradėjęs lavinti įgūdžius vaikinas. Perrašiau apsakymą ir impulsyviai vėl nusiunčiau į „Fantasy and Science Fiction“ redakciją. Šį kartą žurnalas jį nupirko“.
Kitoje knygos vietoje Stephenas Kingas rašo, kad Algis Budrys 1966 metais jam atsiuntė žinutę „amžiams pakeitusią mano perrašymo metodus. Po atspausdintu redaktoriaus parašu perskaičiau taiklią pastabą „Tekstas neblogas, bet IŠPŪSTAS. Reikia sutrumpinti. Formulė: 2-as rankraščio variantas – 10%. Sėkmės“. <…> Šiaip ar taip, formulė man velnioniškai padėjo. Ją nusikopijavau ant kartono lakšto, o šį prilipdžiau prie sienos virš rašomosios mašinėlės. Netrukus mano reikalai pagerėjo“.
Pats Algis Budrys miręs 2008 metais Amerikoje, apie savo gyvenimą rašė: „Mačiau Adolfą Hitlerį, Henrį Volisą, Frankliną D. Ruzveltą ir Duglasą Makartūrą. .. spaudžiau ranką Hariui Trumenui. Mačiau dirižablį „Graf Zeppelin“. . . Mačiau svastikomis išmargintus plytgalius, kurie naktimis lėkdavo pro mūsų langus (Karaliaučiuj ), ir žaidžiau smėlio dėžėje Manhetane tą popietę, kai dirižablis „Hindenburgas“ praskrido virš galvos pakeliui į audrą ir žūtį. Mane vadino nacistu, komunistu, kvaileliu, smulkiaburžuazinių elementu ir ilgaplaukiu kiaušingalviu. Trumpai tariant, esu XX amžiaus vaikas“.
Parašykite komentarą