Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-01-06 |
Kaip kiekvienas iš mūsų suprantame paramą ir tuos, kurie ją skiria? Kiek svarbu miestui turėti ir didinti žmonių bei įmonių, skiriančių paramą, gausą? Kaip visa tai atrodo Klaipėdos kontekste?
Man atrodo, kad tai labai svarbi ir aktuali tema. Miestas, turintis daug žmonių ir organizacijų, aktyviai dalyvaujančių paramos veiklose, turi daugiau galimybių kurti stiprias, į miesto gyvenimą įsitraukusias bendruomenes. Parama yra vienas pagrindinių būdų, kuriuo bendruomenės stiprina savo tarpusavio ryšius ir kuria tvaresnę aplinką.
Man ši tema nėra svetima. Jau daugelį metų prisidedu kaip paramos teikėjas įvairiomis formomis: tiek finansiškai, tiek skirdamas savo laiką sprendžiant problemas. Mano pasirinktos sritys – beglobių gyvūnų gerovė bei vaikų ir jaunimo doros ir žingeidžios asmenybės formavimas. Kiekvienas galime pasirinkti sritis, kurios mums yra artimos ir svarbios. Ir nesvarbu, kokia tai sritis, svarbiausia – būti aktyviems ir dalintis savo galimybėmis su tais, kam labiausiai reikia pagalbos.
Esu įsitikinęs, kad paramos teikimas kyla iš vertybinio supratimo ir nesiekiant naudos sau. Tokie žmonės ar įstaigos gali būti ilgalaikiais ir patikimais dalyviais, kuriais miestas gali pasikliauti.
Klaipėdos miesto administracija taip pat kalba apie paramos svarbą ir norą plėsti paramą teikiančiųjų ratą. Tik supratimas, matyt, yra kitoks. O noras tai pasiekti per didinamas mokesčių lengvatas kelia nemažai klausimų. Kitaip sakant, miestas sudaro sąlygas per mokesčių lengvatas susigražinti paskirtą paramą.
Taigi, Klaipėdos miesto taryba priėmė atnaujintą rėmimo lengvatų tvarką. Deja, ši tvarka, mano nuomone, įneš labiau sumaišties ir neskaidrumo, nei naudos galintiems tą paramą gauti. Miestiečiai taip pat liks praradusių pusėje.
Paaiškinsiu išsamiau. Iki šiol galiojo lengvata rėmusiems sportą. Naujai priimtame miesto Tarybos sprendime ši lengvata išplėsta ir galioja ne tik sporto, bet ir švietimo, kultūros bei socialinėms sritims. Gerai, kad miestas mato ne tik sportą kaip svarbią sritį. Tačiau tuo miesto tarybos sprendimo privalumai ir baigiasi.
Atnaujintoji tvarka numato, kad Klaipėdoje veikiančios įmonės, remiančios sportą, kultūrą, švietimą ar socialinę veiklą, gali susigrąžinti 70 procentų skirtos paramos, nemokėdamos NT ir žemės nuomos mokesčių. Papildomai, dar 30 procentų paramos gali būti susigrąžinta pasinaudojus pelno mokesčio lengvata.
Paprastai sakant, jei įmonė skiria 10 000 eurų paramos, beveik visą sumą ji gali susigrąžinti per mokesčių lengvatas: 7 000 eurų per nekilnojamojo turto ar žemės nuomos mokesčių lengvatą; likusius 3 000 eurų – per pelno mokesčio lengvatą.
REZULTATAS? Įmonė, formaliai „parėmusi“ sporto komandą ar kitą veiklą, faktiškai nepatiria jokių išlaidų. Maža to, ji dar gauna papildomų naudų: reklamos ir viešinimo paslaugas, bilietus į renginius ir pan.
Kyla klausimas – ar tai tikrai rėmimas, ar tiesiog puikiai apgalvotas būdas gauti naudą už svetimus pinigus?
Mano nuomone, toks mechanizmas paneigia tikrąją paramos esmę.
Tikra parama yra tada, kai įmonė, vadovaudamasi savo vertybėmis ir atsakomybe, prisideda prie visuomenės gerovės, o ne siekia finansinės naudos per lengvatas. Meras posėdžio metu teigė, kad žino verslininkų, kurie norėtų remti kultūrą. Mano klausimas: kodėl tie verslininkai iki šiol nebuvo aktyvūs rėmėjai? Jei jie tikrai siekia prisidėti prie miesto gerovės, niekas jiems iki šiol to daryti netrukdė. Jei paramos motyvacija atsiranda tik dėl lengvatų, toks „rėmėjas“ neatrodo nuoširdus.
Be to, tokia tvarka klaidina miestiečius. Tampa neaišku, kurios įmonės tikrai nuoširdžiai prisideda prie miesto gerovės, o kurios tik naudojasi lengvatų sistema.
Iš tiesų rėmėjais tampa klaipėdiečiai, kurių pinigai per negautas lėšas į biudžetą skiriami paramai.
Tai taip pat kuria dvigubus standartus: vienoms įmonėms, kurios turi prievolę mokėti NT ir žemės mokesčius, leidžiama susigrąžinti paramos sumą, o kitos, neturinčios tokios prievolės, nieko negali susigrąžinti. Dėl to kyla nesąžiningos konkurencijos pavojus tiek tarp rėmėjų, tiek tarp paramą gaunančių organizacijų, kurios gali imtis neetiškų susitarimų dėl paramos gavimo. Organizacijos, siekiančios gauti paramą, rėmėjus turėtų pritraukti savo idėjomis ir darbais.
Miesto biudžetas dėl šios tvarkos neteks milijonų eurų, kurie galėtų būti skirti infrastruktūrai gerinti, socialiniams projektams ar kitoms miestiečiams aktualioms problemoms spręsti. O paramą gavusios įstaigos nebūtinai sukurs daugiau vertės ar pagerins klaipėdiečių gyvenimo kokybę. Tikėtina, kad nei renginių bilietai taps pigesni, nei projektai bus labiau prieinami plačiai visuomenei. Taip pat tai neskatina tikrųjų rėmėjų ir mecenatų gausėjimo.
Todėl aš tokiam sprendimui nepritariau. Miesto mero lūkesčiai, kad ši tvarka sukurs teigiamų pokyčių miestui per rėmėjus ir paramą gavusias įstaigas, mano manymu, yra abejotini.
Reikia kurti sprendimus, kurie būtų skaidrūs, teisingi visoms pusėms ir realiai prisidėtų prie miesto gerovės, o ne tik suteiktų papildomų privilegijų daliai verslo.
Sporto, mokslo, kultūros ar kitų sričių rėmėjai nusipelno pagarbos ir įvertinimo už savo indėlį. Tačiau sunku gerbti tuos, kurie pasinaudoja tokia tvarka – viena ranka skiria paramą, o kita ranka nepamiršta jos susigrąžinti per lengvatas.