Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-01-02 |
Yra sričių, kur išmano visi. Nežinančių beveik nepasitaiko. Tiesa, čia galimi įvairūs nutikimai, bet esmė paprasta – noras apšaukti kitą kvailiu gali būti nesunkiai išpildytas. Ir aiškinti daug nereikia. Tiesa, kiek išmanančiam čia kyla aibė klausimų, bet į juos nedaug kreipiame dėmesio.
Yra toks mokslas, kuris vadinasi logika. Jis nėra absoliutus, bet kelių tūkstančių metų patirtis gali ir praversti. Todėl šis mokslas reikalauja kiek įmanoma griežčiau vartoti sąvokas, t.y. pirma apibrėžti, kas yra kas, o po to galima ir svarstyti. Va čia ir turime „amžiną‘ problemą, ką vadinti kvailiu, ką kvailiu, ką protingu, ką išmintingu. Absoliuti dauguma suaugusių negali to padaryti tikslai ir aiškiai, t.y priimtina kitam ar kitiems.
Kol kas nenubrėšiu, ką vadiname kvailu, bet pabandysiu remtis taip vadinamu intuityviu suvokimu. Jau vien moksliškai nagrinėjant kokį nors dalyką, tenka atskleisti, jog kvailumas priklauso nuo daugelio parametrų.
Pirmiausia – nuo amžiaus. Vaikai klysta nuolatos, nes jie dar mažai pažįsta pasaulį, todėl toks rezultatas neišvengiamas.
Antra, kvailumas labai dažnai pasireiškia svetimų minčių atkartojimu. Labai patogu savo nežinojimą paslėpti po patarlės ar žinomo žmogaus posakiu. Pavyzdžiui, „Rytas už vakarą protingesnis“, kuris slepia alkoholikų nuomonę. Biologiškai žinoma, kad žmonės dalinami į „pelėdas“ ir „vyturius“ , t. y., jog dalis žmonių mėgsta eiti miegoti vėliau, kiti labiau linkę keltis ankstį ryte. Taigi, patarlė nemato tokio skirtumo, nes taip … patogiau. Arba „Naktį visos katės pilkos“, slepia ligą, vadinamą vištakumu, kai gyvūnas ar žmogus prieblandoje blogai mato. Bet kuris medžiotojas patvirtins, kad ir naktį galima ne tik pamatyti gyvūną, bet ir jo spalvą.
Pavyzdžiai leidžia teigti, kad vietoj savo asmeninės atsakomybės, tokie žmonės slepiasi už klaidingų, bet kitų minčių ar posakių. Kalbėjimas štampais dažnai nurodo kvailumą.
Trečia, kvailesnis žmogus labiau vertina procesą, o ne rezultatą. Dažnai jis jo net nenumato. Mokytojai ar dėstytojai iki šiol girdi pasiteisinimus: „Bet juk aš tiek mokiausi“. Galima ir iš suaugusių išgirsti – kiek daug pastangų buvo įdėta…
Ketvirtas kvailumo požymis, kurį išskiria veik visi specialistai yra sugebėjimas padaryti žalą negaunant jokios naudos sau.
Bene dažniausias gyvenimo pavyzdys yra melas. Kvailio veiksmų neįmanoma numatyti. Jis gali pakenkti kitiems be jokios priežasties, be tikslo, be plano, pačioje netikėčiausioje vietoje, pačiu netinkamiausiu metu. Buitiniame lygyje galima pasakyti apie orą klaidingai, nors oras gali būti visai kitoks. Arba siūlyti kiekvieną rytą išgerti dvi stiklines vandens, nors tam nėra jokio mokslinio pagrindo.
Vienas vadinamasis specialistas baltu chalatu per valstybinę televiziją dėstė mintis, kad majonezas yra kenksmingas. Naudos iš to jis neturėjo, nors kalbėjo apie kitų sveikatą.
Gal ir ne esminis, tačiau labai ryškus kvailumo bruožas yra nesugebėjimas pakeisti nuomonę, nors tam yra tvirtas pagrindas. Jokie faktai tokio asmens negali įtikinti, nes jis jau … žino.
Kaip pastebi žymūs mąstytojai, pustiesė yra pavojingesnė už nežinojimą.
Bet grįžkime prie kvailo žmogaus sampratos. Jau paminėjau, kad vaikai negali būti pripažinti kvailais jau vien dėl to, jog sugeba mokytis, t.y. pakeisti nuomonę iš klaidingos į teisingesnę. Tačiau ir suaugę kartais būna kitokie. Gal ne visi žino, bet paprastai kaime būdavo jo kvailelis, kitoks žmogus, kuriam sunku buvo taikyti įprastinius matus. Tokie ir į juos panašūs yra ir pasakų herojais. Vokiečių pasakoje – ką senelis padarys, viskas bus gerai, močiutės „kvailumas“ tampa pergalės garantu. O ir lietuvių tautosakoje trečias brolis daugiau laimi dėl savo nestandartinės, neįprastos pozicijos ar veiksmų.
Visi paminėti bruožai ar ypatybės pateikti todėl, jog pamatytumėte, jog kvailys negali turėti griežto, gana neigiamo apibudinimo.
Reiškinys gali būti aprašytas tik kaip skalė, tai yra nuo mažo „nukrypimo“ iki didelio. Paprastai žiniasklaida mėgsta paskutinįjį, nes jis ryškus ir gana aiškus. Gyvenimas kiek sudėtingesnis. Neįprastas elgesys ar net gyvenimo būdas nėra kvailumo požymis.
Dabartiniai gana ekstravagantiški politikai demonstruoja šią ypatybę. Elonas Maskas, Donaldas Trumpas ir mūsų Petras Gražulis yra savo valdžios viršūnėse. Ir negali suprasti, kuris čia kvailas – rinkėjas ar išrinktasis.