Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-12-21 |
Remdamasi Klaipėdos regioniniame valstybės archyve šiuo metu saugomais dokumentais apie pokarinį uostamiestį pasakojanti „Atvira Klaipėda“ šįkart pristato, kokių sprendimų 1951-1952 metais ėmėsi miesto valdžia švietimo srityje, taip pat, kaip sprendė mažųjų to meto klaipėdiečių keltas problemas.
Valdžia užsimojo prieš mažuosius valkatas
1951-ųjų liepą Klaipėdos vykdomasis komitetas (VK) priėmė sprendimą, reguliavusį, kaip vaikai turi elgtis miesto gatvėse ir kitose viešosiose vietose. Jo atsiradimas buvo motyvuotas siekiu kovoti su vaikų valkatavimu ir nepriežiūra.
Vaikams ir paaugliams iki 14 metų miesto valdžia uždraudė prekiauti papirosais, degtukais ir kitomis panašiomis prekėmis. Taip pat jiems buvo leista čiužinėti su pačiūžomis, važinėtis rogutėmis tik specialiai tam skirtose vietose, uždrausta važinėti prisikabinus prie automobilių, maudytis maudynėms nepritaikytose vietose. Uždrausta buvo ir po 22 val. pasirodyti viešose vietose be suaugusiųjų priežiūros.
VK taip pat uždraudė darbo dienomis, išskyrus šventes ir atostogas, pardavinėti vaikams ir paaugliams iki 14 metų individualius bilietus į kiną, teatrą ir kitus renginius. Dienomis, kai vyksta pamokos, tokias įstaigas vaikams leista lankyti tik grupėmis, lydint tėvams, pedagogams ar pionierių skyrių vadovams.
Visus vaikams skirtus spektaklius, kino seansus, renginius ir užsiėmimus buvo nurodyta baigti iki 20 val.
Parduotuvių, kioskų, vadintų amerikankomis, restoranų, kavinių, arbatinių ir valgyklų vedėjams bei darbuotojams buvo uždrausta pardavinėti vaikams ir jaunesniems nei 16 metų paaugliams tabako gaminius ir spiritinius gėrimus.
Namų valdyboms ir namų komendantams buvo nurodyta „griežtai stebėti“ vaikų elgesį kiemuose ir namams priskirtuose sklypuose bei nustačius viešosios tvarkos pažeidimus traukti atsakomybėn pažeidėjus ir jų tėvus. Milicijai buvo nurodyta traukti atsakomybėn asmenis, verčiančius vaikus prekiauti arba prašyti išmaldos.
Sprendimu taip pat patvirtinta, kad už jame išdėstytų draudimų nepaisymą nustatoma 100 rublių bauda arba 30 dienų pataisos darbų (1951-aisiais vidutinė alga Sovietų sąjungoje sudarė 661 rublį). Tėvams už jų vaikų piktadarystes ir gatvinį chuliganizmą buvo numatyta iki 200 rublių bauda.
Tais atvejais, kai tėvai neužtikrins tinkamos vaikų priežiūros, švietimo įstaigoms buvo nurodyta kreiptis į teismus, kad jie tokias atžalas perkeltų į vaikų namus, o jų išlaikymui reikalingos lėšos būtų išieškomos iš gimdytojų.
VK nurodė, kad šis jo sprendimas galios dvejus metus.
Dalino sklypus
1952-ųjų sausį VK pritarė 240 vietų Klaipėdos mokytojų instituto bendrabučio projektui, kurį parengė Respublikinės architektūros dirbtuvės Nr. 3.
11 750 kub. m tūrio, 2515 kv. m naudingo ploto, iš kurio 1466 kv. m – gyvenamasis, pastatą buvo numatyta statyti ties Donelaičio aikštės ir Donelaičio gatvės kampu. Sprendime nurodyta, jog statybų sąmatinė vertė sieks 2,01 mln. rublių.
VK kreipėsi į LTSR ministrų tarybą, kad ji Švietimo ministerijai skirtų lėšų, reikalingų 12 butų gyvenamojo namo statybai, kad į jį galėtų būti perkelti gyventojai iš namo, kurį buvo suplanuota nugriauti dėl minėtojo bendrabučio statybų. Miesto valdžia perspėjo, kad neskyrus tokių lėšų, ji bus priversta nesutikti su to namo nugriovimu.
Nekilnojamojo turto registre nurodoma, kad šioje vietoje dabar stovintis Liepų g. 25 adresą turintis namas buvo pastatytas 1957 metais, jo gyvenamasis plotas – 1337,52 kv. m.
Po mėnesio VK, siekdamas ugdyti jaunųjų klaipėdiečių mičiūriniškus sugebėjimus, nusprendė 4-ajai septynmetei mokyklai laikinam naudojimui skirti hektarą ariamos žemės, buvusios priešais Minijos g. 73 ir 75 namus.
Tą pačią dieną miesto valdžia nusprendė skirti ir 0,4 ha ploto sklypą, buvusį „Pylimo gatvės rajone, šalia senųjų kapinių“, Celiuliozės ir popieriaus kombinatui, kad jis ten pastatytų 100 vietų vaikų darželį. Tokias statybas kombinato direktoriui drg. Agejevui buvo nurodyta pradėti ne vėliau kaip tais pačiais metais.
Didžioji dalis minėtosios Pylimo gatvės (tarpukariu – Pylimų) sunyko statant I gyvenamųjų namų kvartalą palei Taikos prospektą. Yra išlikę tik trys jos fragmentai, kurių vienas 1961-1963 m. buvo inkorporuotas į dabartinę Sausio 15-osios gatvę, kitas šiuo metu vadinamas Žiedų skersgatviu, o trečiasis yra bevardis.
Sprendime minimos senosios kapinės – tai Klaipėdos žydų amžinojo poilsio vieta, funkcionavusi nuo 1823-iųjų. Jų vietoje 1953-aisiais buvo nuspręsta pastatyti „priešiškų“ radijo stočių slopinimui skirtą objektą.
Šiuo metu Galinio Pylimo g. 5 A ir 16A dabar veikia du lopšelio-darželio „Radastėlė“ skyriai, bet Nekilnojamojo turto registre nurodoma, kad jų pastatų statyba baigta 1963 ir 1966 metais.
Mokykla sumažėjo
Tą patį 1952-ųjų vasarį VK palaimino tipinį naujos mokyklos projektą sklypui, buvusiam tarp Sukilėlių, Daržų ir Aukštosios gatvių.
Prieš keletą mėnesių, 1951-ųjų lapkritį, paskiriant minėtąjį sklypą, VK savo sprendime dėstė, jog buvo gavęs žinią iš LTSR Švietimo ministerijos, kad 1952 metams skirtos lėšos naujos vidurinės mokyklos, skirtos 880 mokinių, statyboms.
Tuo metu tvirtintas projektas buvo jau perpus mažesnių apimčių – skirtas 440 mokinių. Sprendime rašoma, kad tipinį projektą Nr. 256 vietai adaptavo Kaune veikusios Architektūrinės dirbtuvės Nr. 3. Pagal jį buvo numatyta statyti 7750 kub. m. tūrio pastatą, kurio naudingas plotas – 1311,13 kv. m. Sąmatinė statybų vertė – 1 471 800 rublių.
VK paprašė, kad tokį jo sprendimą patvirtintų apskrities Vykdomasis komitetas ir pateiktų jį galutiniam tvirtinimui į Ministrų Tarybą.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“
Parašykite komentarą