Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-12-24 |
„Norisi, kad projektas būtų ne mažiau ambicingas negu Kaune atidaryta Mokslo sala“, – taip uostamiesčio savivaldybė teisinasi, kodėl laiku nebaigta Karališkajame pašte planuojamo įrengti Frydricho Vilhelmo Augusto Argelanderio mokslo ir meno centro įveiklinimo koncepcija.
Ji turėjo būti baigta šį mėnesį, tačiau su rangovu susitarta sumokėti jam 5 tūkstančius eurų ir atidėti darbų pabaigą iki kitų metų vasaros.
Sutartį dėl šios įveiklinimo koncepcijos parengimo paslaugos Klaipėdos savivaldybė pasirašė gegužės 15 dieną su UAB „Muona studio“. Sutarties vertė – 15 tūkst. eurų. Klaipėdos centrinio pašto įveiklinimo koncepcija turėjo būti parengta ne vėliau kaip per 7 mėnesius. Tačiau gruodžio pradžioj savivaldybės su „Muona studio“ pasirašė susitarimą pratęsti sutarties vykdymą ir susitarė, jog ši įmonė pateiks „tarpinę koncepcijos projekto dalį”, o jai už tai bus sumokėti 5 000 eurų. Pirminėje sutartyje toks mokėjimas nebuvo numatytas.
„Sutartis dėl koncepcijos parengimo pratęsta, nes sprendžiamas patalpų techninių parametrų klausimas”, – rašoma Savivaldybės administracijos atsiųstame Kultūros, sporto ir turizmo departamento direktoriaus Ričardo Zulco atsakyme į klausimus dėl minėto sutarties pratęsimo priežasčių.
Be to paaiškinta, jog „Kultūros infrastruktūros centrui pasirašius sutartį dėl pastato atnaujinimo techninio projekto parengimo reikalinga užtikrinti koncepcijos rengėjų ir pastato techninių projekto rengėjų darbų suderinamumą“. Ir teigiama, kad „netrukus koncepcijai parengti planuojama pritraukti dar daugiau specialistų, norisi, kad projektas būtų ne mažiau ambicingas negu Kaune atidaryta Mokslo sala“.
Savivaldybės užsakytos koncepcijos tikslas – įkurti pasaulinio lygio mokslininko, astronomo, gimusio Klaipėdoje, F. W. Argelanderio meno ir mokslo centrą, kuris būtų orientuotas į mokslo bei šiuolaikinio meno sintezę, „naviguotų“ lankytojus tarp praeities pasiekimų (paveldo) ir aktyvaus ateities kūrimo (edukacijos ir bendradarbiavimo)“.
Sutartyje numatyta, kad kuriant koncepciją daugiausia dėmesio turi būti skiriama „edukuoti ir mokyti praktinių įgūdžių tikslines grupes kūrybinėmis audiovizualinėmis priemonėmis; paaiškinti sudėtingus mokslinius procesus pasitelkiant šiuolaikinį interaktyvų, taip pat ir kinetinį meną; įkurti patyriminę edukaciją, pasitelkiant simuliacinius objektus, leidžiančius suvokti reiškinius per įvairius pojūčius“.
Numatoma, kad centrinio pastato istorinio interjero erdvėje įsikurs lankytojų informacijos centras su simuliacine pašto funkcija, suvenyrų prekybos erdvė, pašto pastato ir pašto kaip komunikacijos reiškinio įprasminimo erdvė, kariliono erdvės, atviros bendradarbiavimo ir edukacijos dirbtuvės, planetariumo, skirto uranografijai (žvaigždžių kartografijai), navigacijai bei filmų peržiūrai, daugiafunkcė erdvė, renginių erdvė. Rūsiuose numatoma jūrinės navigacijos ekspozicija.
„Ekspozicinės palėpės erdvės atiduodamos dangaus kūnams pažinti“, – skelbiama dokumentuose.
Komplekse, be kita ko, turėtų būti pristatomas kosmonautikos mokslas, pateikiamos patyriminės, meninės ekspozicijos astronomijos ir kosmonautikos tematika.
CHRONOLOGIJA
Klaipėdos centrinio pašto rūmai buvo atidaryti 1893 m. spalio 16 d. Jų projektavimą prižiūrėjo ir darbus stebėjo pats Vokietijos imperatorius Vilhelmas II.
Paštas su bokštu nukentėjo per II pasaulinį karą. Pastato restauracija buvo pradėta 1969 m. Atkurti buvusį pašto interjerą imtasi kur kas vėliau – praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio pabaigoje.
Pirmasis karilionas Klaipėdos senojo pašto bokšte buvo sumontuotas 1987–aisiais, po dviejų dešimtmečių jis buvo pakeistas nauju, Nyderlandų varpų liejykloje „Royal Eijsbauts“ nulietu 48 lygaus profilio varpų rinkiniu, kuris sveria penkias tonas ir garsėja itin kokybišku skambesiu bei tembru.
2017-ųjų liepą Lietuvos paštas paskelbė, kad „siekdamas realizuoti veikloje nebenaudojamus nekilnojamojo turto objektus ar juose esančias perteklines patalpas“, viešo konkurso būdu ketina parduoti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pastatus. Klaipėdos centrinio pašto pastatas specialistų buvo įvertintas apie 1,6 mln. eurų. Tačiau dėl pašto vadovybės kaitos aukcionai tuomet neįvyko – visi gauti pasiūlymai su neatplėštais vokais buvo grąžinti jų teikėjams, nes bendrovė tuo metu neturėjo Valdybos bei generalinio direktoriaus.
2019-ųjų rudenį Klaipėdos centrinis paštas buvo uždarytas ir vėl sugrįžta prie jo pardavimo idėjos. Tada jau Klaipėdos valdžia prašė stabdyti šį procesą, tuometinis meras Vytautas Grubliauskas Savivaldybės administracijai buvo pavedęs parengti miesto Tarybos sprendimo projektą dėl komplekso įsigijimo iš Lietuvos pašto, bet jis iki Tarybos taip ir neatkeliavo. Tų metų pabaigoje naujoji Lietuvos pašto valdyba nutarė stabdyti įmonės veiklai nebenaudotų Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pastatų pardavimo procesą.
Vėliau prasidėjo diskusijos dėl galimos komplekso ateities, kol galiausiai galimybių studijos rengėjai pasiūlė, kad jis turėtų tapti pasaulyje pripažinto, šioje vietoje gyvenusio astronomo F. W. Argelanderio mokslo ir meno centru.
2022-ųjų vasarį Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos siūlymui Klaipėdos pašto statinių kompleksą paskelbti kultūros paminklu. Kultūros ministerija tada tvirtino, kad šis sprendimas užtikrins, jog istorinis pastatų kompleksas liks atviras visuomenei, taip pat atvers dar geresnes finansavimo galimybes.
Šiuo metu pašto komplekso pastatus valdo Kultūros infrastruktūros centras. Vyriausybė jam objektą perdavė patikėjimo teise. Kultūros ministerija iš Lietuvos pašto pastatą nupirko už 2,3 mln. eurų.
Reikia pripažinti, jog Vaitkus padėjo išgelbėti paštą nuo pardavimo, nes grubliauskas visiškai nekreipė dėmesio tuo metu, išvis grubliauskas su cesiuliu padarė didžiulę žalą Klaipėdos architektūriniam paveldui savo neveiksnumu kr tinginyste.
Reikia nepamiršti, jog išties tai Lietuvos Paštas nujojo šį pastatą į jį neinvestuodamas ir leisdamas jam pasiekti tokią katastrofišką būklę. Ir tai ne pirmas pavyzdys. Lietuvos Paštas taip nugyveno kaip koks nedėkingas komunalininkas ne vieną paveldinį pastatą įvairiuose Lietuvos miestuose.
Ir dar negana to, Lietuvos Paštui buvo sumokėta 2.3 mln eur už šį pastatą?!?! Lietuvos Paštas pirmiausia pats turėjo susimokėti už nepriežiūrą iki avarinė būklės.
Dabar aišku čia visi fokusuojasi į tą studiją. Bet kas iš tos studijos, jei pinigų tvarkymui toliau nebus? Esmė, kad dabar visos kortos yra centrinės valdžios, Kultūros ministerijos rankose ir tik jų gera valia nebent gali išgelbėti paštą, kol tas visai nesugriuvo.
Puikus komentaras -„Lietuvos paštas….” 100 proc. tiesa.Grubliausko neveiklumas, neprofesionalumas,gal ir tinginystė per 12 m. rimtai ir pavojingai apleido visą miestą. Ar ne taip?Taip pat ir Cesiulis ,kiti skyrių vadovai. Miesto tarybos nariai tylėjo (ir tyli), jokių iniciatyvų nerodė net ir dėl PAŠTO pastato. Kodėl dabar, ir pats meras Vaitkus nereikalauja jų atsakomybės arba bent tų sav. tarnautojų su grubliausku priešakyje įsijungimą padėti? Kodėl? Be to, ar yra Įstatymai, teisiniai dokumentai kurie leidžia tokius buvusius, neatlikusius savo pareigų tarnautojus toliau ‘sėdėti” aukštuose postuose ir pn.? D Meras A.V. jau vykdo net perteklinius darbus, kurie jau trukdo atlikti kitus labiau svarbesnius.Pvz. PAŠTAS. Kas gali ,kokie specialistai patarti A.V.,kad ne vien visokias studija, naujas strategijas ir kt. užsakinėti , bet ir greičiau ,aktyviau imtis svarbiausių miesto įvaizdžiui pataisyti darbų?
Kaip visada, kolchozo pirmininkas, nežino kas toliau, visiškai apgailėtinas tipas.
Vaitkus vasarą Karališkojo pašto kompleksą vadino perlų, kurį būtina išsaugoti. Panašu kad tai tik tušti tauškalai – kaip paprastai – šitas fruktas apskritai neįgalus kažką konkretaus padaryti – nebent kažką gero savo chebrai iš Skautų gatvės… Paštas netvarkingas griūvao vietoj jo gal parkingą statys – kad Dambrauskas savo bentlį turėtų kur statyt,neužimdamas neįgaliesiems skirtų vietų?
jeigu jau ir čia visokius paprojektavimus ėmėsi kuruoti amžinasis savivaldybininkas R. Zulcas tai sušiks ir Paštą garantuotai
Liudna, kad savivaldybe eina klystkeliu. Paste netelpa jokios siuolaikines ambicijos – reikia naujo pastato. Kurejai irgi atrinkti silpni. Reikejo tarptautinio konkurso. Dar reiktu prisiminti Juru muziejaus ekspermentinio pazinimo ideja kur viskas sukosi apie vandeni, au juo susijusius reiskinius, profesijas ir tt. Tai butu idomu. O dabar panasu kad bus misraine. Eiline susikta klaipediwtiska misraine. Del ko kiti miestai sugeba eiti normaliu keliu o Klp visada iesko savitumo, lauzo normas ir is to tik nukencia?
Noras geras. Savivaldybė pirmiausia turėtų susipažinti su keliu, kuris ir kaip buvo nueitas, siekiant Mokslo salos tikslo.
Jei trumpai, Klaipėdos Savivaldybė pradėjo ne nuo to galo, ir gero rezultato nebus. Kuo ilgiau tęsis šis spektaklis, tuo brangiau tai kainuos mums kaip šio miesto gyventojams.
Gėda savivaldybei