Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-12-17 |
Antradienį visuomenei buvo pristatyta Klaipėdos pietinio pocentrio Stariškių rajone galimybių studija, kurią savivaldybės užsakymu parengė MB „Quinary urbana“. Studijos rengėjai pasiūlė tris variantus teritorijos, kuri, jų manymu „yra elementarus verslo planas ne miestui, bet tikslinei grupei, funkcijai ir auditorijai“.
Tačiau tiek studiją pristatę architektai Saulius Motieka ir Lina Panavaitė, tiek savivaldybėje susirinkę įvairių institucijų profesionalai nedaug dėmesio skyrė pateiktiems kvartalo, kurio apimtis bei struktūra lygintina su Klaipėdos senamiesčiu, galimos plėtros variantams.
„Iš atsarginių dalių galima bandyti surinkti automobilį, bet vis vien kulkosvaidis gaunasi“, – replikavo vienas ir suinteresuotų piliečių dėl pateiktų variantų, nes jie esą sisteminių skirtumų neturi.
Nesužavėjo susirinkusios publikos ir studijoje esantys poetiški įrašai, kad išvysčiusius Stariškiuose šią teritoriją, Klaipėda esą taptų konkurencinga Druskininkams ar Birštonui, o viename iš variantų rašoma, kad „Kairių gatve galima sukonstruoti pagrindinę orientaciją – „Elizejaus laukus“ (vizualinį kanalą) į aukštybinį akcentą“.
Labiausiai susirinkusius stebino paaiškinimas, kad planuose yra galimybė statyti čia kadaise uosto žmonėms pažadėtą mariną, tačiau nėra galimybės įrengti aikštelių mažiesiems laivams ir jachtoms iškelti. Tokios galimybės miesto Bendrasis planas (BP) nenumato. Be to, miesto ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrųjų planų sprendiniai prieštarauja vieni kitiems.
„Mariną iškelti prie Palangos plento“, – ironiškai replikavo tokias kalbas girdėdamas vienas iš miestiečių.
„600 laivų telpa, o iškelti nėra kur“, – stebėjosi kitas.
Kad bendrieji miesto uosto planai, III vandenvietė ir jos apsaugos zona, taip pat Stariškes kertanti aukštos įtampos linija bei magistralinis dujotiekis yra rimtos kliūtys šiai teritorijai vystyti, pripažino tiek prelegentai, tiek publika. Tuomet prabilta apie galimus minėtų objektų iškėlimo, minėtų dokumentų keitimo kaštus. Pamažu įsivyravo supratimas, jog tai – nacionalinio masto uždaviniai, nes jų apimtis ir kaštai neaprėpiami nei uostui, nei miestui. Juolab kad norint esminių pokyčių, tektų iškelti ir III miesto vandenvietę.
„Vilhelmo kanalą galima užkasti“ , – pylėsi ironiški pastebėjimai. „Marina be aikštelės – kaip alubaris be tualeto” ir panašiai. O užkulisiuose tarpusavyje dūsauta, kad Uosto direkcijos miestiečiams kaip kompensacijos už paimtą turtą pažadėtos naujos marinos – valčių ir mažųjų laivelių prieplaukos – reikės laukti ne keliolika, o keliasdešimt metų.
Parengtos studijos formatas yra orientuotas į Stariškių, kaip labai svarbios miesto dalies, rekreacinio pocentrio urbanistinę viziją, teritoriją vertinant kaip konceptualią miesto visumą, galinčią pretenduoti į kurortinės vietovės funkcinę apibrėžtį ir erdvinės sąrangos apibūdinimus, kad „miesto pietinės dalies gyventojai turėtų artimesnę poilsio ir nusvaigimo paslaugą ir miestas bendrai taptų konkurencingas kokiems Druskininkams ar Birštonui”. O taip pat – galimybę miestui turėti rekreacinę pusiausvyrą tarp miesto šiaurinės ir pietinės dalių.
I koncepcijos variantu planuojamos teritorijos urbanistinė struktūra formuojama pagal Klaipėdos miesto bendrajame plane sukonstruotą principą – numatoma aukštybinio pastato vieta, išlaikomos suplanuoto gatvių tinklo kryptys. II koncepcijos variantu planuojamos teritorijos urbanistinė struktūra formuojama pagal vyraujančių vėjų kryptį. III koncepcijos variantu planuojamos teritorijos urbanistinė struktūra formuojama pagal molo krantinės geometriją, keičiant kanalo kryptį.
Planuojama teritorija patenka į nacionalinės svarbos geoekologinės takoskyros gamtinio karkaso teritoriją, Vilhelmo kanalas ir jo pakrantės – į vietinės svarbos migracijos koridorių, o besiribojančios Kuršių marios – į nacionalinės svarbos migracijos koridorių.
„Tai yra elementarus verslo planas ne miestui, bet tikslinei grupei, funkcijai ir auditorijai“, – tokia ekspertų išvada įrašyta jų parengtoje Pietinio pocentrio Stariškių rajone galimybių studijoje, apžvelgiant „Nacionalinės marinos Klaipėdoje (Klaipėdos pietinė marina) programą“.
Studijos rengėjai tvirtina, jog „pagal miesto struktūrinio modelio hierarchiją Stariškių pocentris yra ypač miestui svarbi teritorija ir miesto dalis, kuri turi tarnauti visam miestui, kaip mišri bendramiestinė, rekreacinė, poilsio teritorija viso miesto gyventojams ir svečiams, o ne vienai lokaliai funkcijai“. Ir dėsto, kad reikėtų keisti BP sprendinius nuo pat pradžių – keičiant bendrąjį Klaipėdos miesto konceptualųjį modelį, „perorganizuojant visą miesto centrų ir pocentrių sistematiką, o taip pat ir miesto strategines nuostatas ir ambicijas“.
„Atvira Klaipėda“ neseniai pranešė, jog studijos rengėjai kritiškai įvertino ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu 2018 metais parengtą galimybių studiją dėl Klaipėdos miesto III vandenvietės iškėlimo. Ir pateikė „esminį akcentą“ – bet kokiais variantais geriamas vanduo Klaipėdos gyventojams brangtų, pridūrus neva „įgyvendinus bet kokį vandens gavybos ir tiekimo variantą, Klaipėdos (Karaliaus Vilhelmo) kanalas ir toliau liks uždarytas laivybai ir nebebus galima vykdyti dabar vykstančių pramoginių laivelių reisų nuo Lankupių“.
Ekspertai pateikė išvadą, kad nėra jokio pagrindo revizuoti vandenvietės apsaugos zoną, o „techniniu požiūriu” esamos III vandenvietės sanitarinės apsaugos zona iš principo neįtakoja planuojamos teritorijos urbanistiniam erdviniam modeliui.
INFORMACIJA
Prognozuojama, kad Stariškių urbanistinio komplekso funkcinėje zonoje, apimančioje 13,7 ha plotą, galėtų įsikurti 1200 gyventojų. Planuojamoje teritorijoje tikslinga numatyti vaikų darželį. Optimalus vienos įstaigos dydis būtų apie 90 vietų. Per planuojamą teritoriją numatyta papildoma Vilhelmo kanalo jungtis su Kuršių mariomis.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Dienos aktualija“
Sutvarkykit apie Vilhelmo kanalą normalias prieigas, su aikštelėmis laivams ir užtenka, suoliukai, poilsio zonos, dvaračio takai iki Drevernos užtenka, o ne velnias žino ką ir už kiek…
Sekant įvykius nesunku suprasti, kad ne miesto uostas o uosto miestas. Kažkada savivaldybės valdžiažmogiai (Kas…is Ma……as) per posėdį aiškiai rėžė : „pažiūrėkit kas mus išlaiko. Turėta omeny uostą. Ir sprendimai buvo vienbalsiai priimti uopsto naudai. Žmogus, pilietis, buriuotojas, ar bet koks kitas NEUOSTO vienetas yra visiškai neaktualus valdininkijai. Jų interesų nepaisė nepaisoir nepaisys. Prisiminiau kiek metų reikėjo kol dviratis tapo dviračiu Klaipėdoje. Kiek visuomenininkams reikėjo Klaipėdos valdžiažmogiams aiškinti kaip yra civilizuotame pasaulyje ir kad neprašoma daugiau nei būtina. Asmeniškai esu sulaukęs iš aukšo rango Klaipėdos valdininko (Li….ko DŪ..s) kad dviratis niekada nebus transporto priemonė. Kad tai tik rekreacijos žaisliukas. Kan nuovažų , ir dviračio takų tęstinumas tai perbrangūs dviratininkų kaprizai. Praėjo apie dvidešimt metų ir viskas tapo kaip turi būti. Bet reikėjo dvidešimt metų ! Su marina kurios naiviai tikisi buriuotojai manau bus taip pat. Kol sėdės valdžioj tokie grybai tol progreso nebus 🙁 Reikalingas kažkoks būdas išspardyt jiems storas šiknas.
Yra tokia legenda apie nesugaunamajį Džoną. Pasirodo, kad tai net ne legenda, o tikra istorija. To Džono taip niekada ir nesugavo. Kodėl? O gi todėl , kad niekas niekada to Džono net negaudė. Negaudė, nes Džonas niekam nebuvo reikalingas. Tai štai, su ta mūsų daugiafunkcine nacionaline marina Stariškėse, grynai tokia pat istorija. Pasirodo ta marina, kaip ir minėtas Džo, niekam nereikalinga. Na gal ne visai niekam, bet ji tikrai nereikalinga tiems, nuo kurių priklauso sprendimai būti ar nebūti marinai. O priežastis labai parasta. Ši studija, nors jos rengėjai studijos pristatyme kažkodėl kalbėjo Ezopo kalba, aiškiai parodė, kad studijos rengėjai gavo užduoti iš Klaipėdos pietinio pocentrio Stariškių rajono „išspausti” kuo daugiau KVADRATINIŲ METRŲ. Gyvenamos paskirties kvadratinių metrų. Gyvenamos paskirties kvadratiniai metrai šiuo metu yra pelningesnis biznis nei narkotikai. O jūs čia apie kažkokią MARINĄ. Nejuokinkit! Iškelinėkite vandenvietę, IŠPAVELDINKITE Vilhelmo kanalą, mariną statykite( (vandenyje), o m2 – nelieskite!
p.s. Gal ir ne į temą, bet kad vietoje jachtų pietinių vartų ekvatorijoje stovės uosto šūdvežiai, nereikėtų baimintis. Uosto šūdvežiai, kaip ir visos iš uosto akvatorijos ir iš į uostą atplaukusių laivų surinktos atliekos, tame tarpe ir iš laivų surinkti lijaliniai vandenys bus laikomi Klaipėdos miesto, Smeltės gyvenamame kvartale, Marių gatvėje. Ko nepadarysi dėl nacionalinės marinos.
Artūrai. Operatyviai ir esmė teisingai aprašyta. Jeigu meras ir toliau leis savo aboltusams durnių klijuoti tai nežinia kiek jie tokių studijų ir ekspertizių dar rengs nesuprasdami nei ką daro, nei ką užsako nei kam to reikia. Aniems esmė tik procesas ir baigsis kaip visada -kalti visi kiti, o uostas turės dar vieną didelę nacionalinę konteinerių krovos aikšte. Gal toks tikrasis tikslas ir yra.
Yra galimybė, kad miesto valdžia ir uostininkai Pietinių vartų akvatorijoje sieks ir pasieks uosto aptarnavimo, techninio laivyno bazės ir perkėlos į aną pusę. Čia tik laikinas piešinys tie jachtų pontonai, nes be būtinos pramoginiam uostui infrastruktūros krante ten jokia marina atsirasti ir veikti kaip save išlaikantis verslas negalės. Miestas juk neprivalo iš savo biudžeto dotuoti pramoginių laivų uosto. Toks bjektas turi veikti pelningai, o veikdamas pusmetį per metus vien kaip pontonai, toks verslas tikrai bus grynas ir nuolatinis nuostolis. Vietoj jachtų ten stovės uosto tarnybų laivai, šūdvežiai, kuro privežimo tankeriai ir pan. Galimus planus išduoda tai, kad į dabar aptariamos studijos specifikaciją savivaldybė ir neįrašė jokios marinai reikalingos infrastruktūros sklypų ar objektų. Tai jeigu užsakovas neužsako – architektai ir nenupaišė. Kitas dalykas – pagal studijos pirkimo konkursą vykdytojas privalėjo tarpinius rezultatus (pvz esamos situacijos analizė, gal kokios gairės rengiamai studijai ir kt.) pristatyti mero įsakymu sukurtai darbo grupei. Darbo grupė buvo įsteigta. Pristatymai turėjo būti protokoluojami, o suderinti pakeitimai įtraukti į rengiamą studiją per 10 dienų. Tokiu būdu buvo lyg ir sudaroma galimybė suinteresuotos visuomenės įsitraukimui ir tai galėjo būti saugiklis, kad neįvyktų tokie nusikalbėjimai su nusvaigimais, kas įvyko. Studijos rengėjas pažeidė sutartį, nesikansultavo su darbo grupe ir eliminavo visuomenei galimybę dalyvauti procese. Dabar reikia stebėti kokia bus savivaldybės reakcija ir spręsti ką toliau daryti. Jeigu nusvaigimai nebus koreguojami – bus pagrindas kreiptis į prokuratūrą su prašymu ginti visuomenės interesus, teises, kas šiame procese jau yra pažeista. Bet tikslas ne šurmulys ir skandalas, o adekvatus miesto ir uosto pažadams projektas. Kol kas viskas dėliojasi labai nenuobodžiai.
Atsiprašau, bet papildant ankstesnį komentarą. Per tris dešimtmečius pramoginei laivybai būtina infrastruktūra valstybės politikos ir ambicijos dėka vystėsi Latvijoje ir Estijoje – ten per laikotarpį išvystyti, ar rekonstruoti 76 pramoginiai uostai, marinos. Ne visi dideli ir prestižiniai, nacionalinės reikšmės, bet visi teikiantys bent jau bazines paslaugas ir įtraukiami į žinynus ir locijas. Lietuvoje iki šiol nėra nei vienos šiuolaikinius standartus pilnai atitinkančios marinos, teikiančios visas pramoginei laivybai būtinas paslaugas. Šis Nacionalinės marinos projektas Stariškėse – vienintelė galimybė Lietuvai įrengti pirmąjį šalyje pilnavertį pramoginių laivų uostą. Gaila, bet Lietuva nei tokios jūrinės valstybės politikos, ar ambicijos kol kas neturi. Ką ir įrodo šios galimybių studijos procesas.
yra jūrinės valstybės.Ir dėl to negalima jų lyginti su Lietuva.Artojų kraštui nereikia jokių marinų, užtenka autoaikštelių.Verslas uoste ir aplink jį yra per daug sudėtingas tam tikrai kategorijai verslininkų.
Naivus tu… gal pasidomek pagaliau ka meras Vaitkus atstovauja. Uostą o ne Miestą. Pasidomėk labiau kokia veikla anksčiau užsiminėjo. Ką protegavo. Per marytėsplauką vos nepasisekė kiniečiams uostą perleist. O čia dar naiviai mastai, kad meras miesto… uosto jis o ne miesto.