Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-12-12 |
Kiek visokių „jeigu“ šiomis dienomis! Jeigu Vladimiras Putinas prieš beveik trejus metus nebūtų užpuolęs Ukrainos. Jeigu „Hamas“ teroristai 2023 m. spalio 7 d. nebūtų nusprendę atakuoti Izraelio valstybės. Jeigu Irano remiama Libano „Hesbollah“ teroristinė organizacija nebūtų solidarizavusi su prieteliais iš „Hamas“. Jeigu Iranas nebūtų pasiryžęs keršyti Izraeliui dviem raketų smūgiais už kelių aukštų savo kariškių, kaip pat „Hesbollah“ lyderio žūtį. Jeigu 2023 m. V. Putinas nebūtų nusprendęs likviduoti pusiau valstybinės, pusiau privačios karinės kompanijos „Wagner“ vadovybės…
Ko gero, Sirijos diktatorius Basharas al Asadas tebesėdėtų savo poste saugomas rusų aviacijos ir karinės „Wagner“ pėstijos kartu su čia veikusiomis proiranietiškomis pusiau militarinėmis struktūromis. V. Putinas tebeturėtų raktus nuo Sirijos ir joje įkurtų karo laivyno ir oro pajėgų bazių, kurios Maskvai per paskutinius metus tapo svarbia karinės logistikos maršrutu Rusija-Afrika dalimi. O Iranui būtų pavykę išlaikyti savo kurtą vadinamąjį „pasipriešinimo sionistiniam dariniui (suprask Izraeliui) pusmėnulį (Irake, Libane, Gazos ruože ir kitoje Palestinoje, taip pat Jemene)“.
Tačiau po nepilną dešimtį dienų trukusio Sirijos sukilėlių žygio iš Šiaurės į Pietus idilijos iliuzija išnyko it dūmas. Rusija ir Iranas – glaudžiai susijusios sąjungininkės – kartu ir atskirai savo įtaką Artimuosiuose Rytuose veik palaidojo. Jei neskaičiuotume fakto, kad dabar jau buvęs sirų diktatorius B. al Asadas su savo šeima įleido šaknis diktatoriams draugiškoje Maskvoje. Tačiau klausimas, ar tai Maskvą guodžia.
Rusų „patriotiniame“ interneto segmente plinta propagandos naratyvas: Sirijos diktatorius, nepaisant reikšmingos Maskvos ir Teherano paramos, susimovė. Nepaisant to, kad nuo maždaug 2014 m., kada šalyje prasidėjo pilietinio karo pavidalu prasidėjęs „Arabų pavasaris“, keli šimtai rusų (tikslaus skaičiaus nežino net Rusijos statistika) tenai padėjo savo galvas.
Tik beveik niekas necituoja V. Putino citatos apie tai, esą „jei teroristai vėl imsis savo puolimo akcijų, ji sulauks tokio atsako, kokio dar nėra matę“. Šį pažadą Maskvos diktatorius tėškė neseniai apsilankę Sirijos Chmeimimo oro bazėje pasiglebesčiavęs su tuomet dar žvaliu B. Asadu.
Nežinia, ko ligitol dabar nebuvo matę Sirijos sukilėliai? Nuo Rusijos aviacijos nušluotų miestų, namų, ligoninių ir dešimčių žuvusių nuo rusiškų bombų. Ar kokio „Orešniko“, apie kurį V. Putinas suokia pasisukęs vos kelis laipsnius paskui TV kameras.
Šiandien kyla gal tik vienas klausimas: ar matydamas B. al Asadui sukilėlių išrašytą bilietą į vieną pusę Maskvon V. Putinas geresniu žodžiu prisimena „Wagner“ sukarintos grupės įkūrėją Jevgenijų Prigožiną? Juk tai Ukrainoje 2014 m. sukurta grupuotė po to buvo perkelta į Siriją ir ten padėjo B. al Asadui išsilaikyti poste tuo metu, kada sukilėliai jau buvo užėmę didesnę dalį jo valdomos šalies. Kitaip jau tada jam būtų buvęs galas.
Artimas V. Putinui Rusijos Išorės žvalgybos tarnybos vadovas Sergejus Naryškinas davė interviu žinybiniam leidiniui „Žvalgas“ (rus. «Разведчик») kurio metu sakė, esą „specialios karinės operacijos“ (taip toje šalyje oficialiai vadinama agresija prieš Ukrainą) tikslai netrukus bus pasiekti”. Turint galvoje, kad agresyvaus karo tikslai Maskvoje visada buvo formuluojami itin prieštaringai, panašūs pareiškimai rodo, kad V. Putino komanda ieško išeičių iš nepavydėtinos padėties.
Pradėdamas karą 2022 m. vasarį V. Putinas sakė, kad kariniais veiksmais siekiama Ukrainos denacifikacijos, demilitarizacijos taip pat „taikių Donbaso gyventojų apsaugos nuo agresyvaus Kijyvo režimo“. Vėliau jis kalbėjo esą „specialiosios operacijos tikslai yra „pamatiniai“, todėl gali keistis priklausomai nuo situacijos“. Šią vasarą jis tvirtino esą Maskva yra pasirengusi derėtis dėl taikos, tačiau reikalauja tam tikrų sau palankių sąlygų: pirmučiausiai – kad Ukraina atitrauktų kariuomenę iki administracinių keturių savo sričių (Donecko, Luhansko, Zaporyžės ir Chersono, kurias Rusija į savo konstituciją įtraukė kaip savo suverenius teritorinius vienetus) ribų.
S. Naryškino interviu pateikta versija – suvis žodžių abrakadabra… Kažkas apie tai, kad karo esą reikėjo, nes Vakarai per Ukrainą siekė sukelti lemtingus neramumus Rusijoje. Aha, pirko dujas, anglis bei naftą ir V. Putino režimui vežė trilijonus dolerių beigi eurų.
Gal iš tikrųjų išrinkto JAV prezidento Donaldo Trumpo intencija, esą karas Ukrainoje yra daug svarbesnis nei padėtis Artimuosiuose Rytuose, rusų politikus veikia it nebloga terapija?
Parašykite komentarą