Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-12-09 |
Jau beveik porą dešimtmečių valstybinę žemę nelegalia tvora aptvėręs mecenato titulą turintis Klaipėdos verslininkas Rimantas Cibauskas greta dešimčių ieškinių sumąstė ir gudrybę, kuri galėjo jam pasitarnauti bandant išsaugoti minėtąją tvorą. Tačiau nuo 2018-ųjų ją nugriauti bandančios institucijos pastebėjo verslininko veiksmus ir prašo teismo už tai jam skirti baudą.
Tuo metu teismai ir toliau nagrinėja įvairiausius R. Cibausko skundus.
Teismo sprendimas, įpareigojantis R. Cibauską nugriauti uostamiestyje, Dailidžių gatvėje, esančią nelegalią tvorą, juosiančią ir valstybinį žemės sklypą, įsigaliojo dar 2019-ųjų gegužę. Verslininkui nevykdant šio sprendimo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTSPI) kartu su antstole pirmiausiai siekė, kad teismai jam skirtų baudas. Galiausiai šiemet dviejų instancijų teismai konstatavo, kad baudos verslininkui yra neefektyvios ir pati Statybų inspekcija turi pagaliau imtis griauti šią tvorą bei kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą.
Šiemet teismuose R. Cibauskas pasitelkė naują argumentą – esą jo užsakytos ekspertizės rezultatai rodo, jog minėtoji tvora yra ne II, kaip rašoma įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose, o I klasės statinys, kuriam jokio statybos leidimo nereikėjo.
Po tokio posūkio Statybų inspekcija nustatė, jog R. Cibauskas, pažeisdamas privalomąjį nurodymą, neleidusį atlikti jokių statybos darbų, tik visiškai nugriauti nelegalų statinį, pažemino tvorą. Tai liudija ir „Atviros Klaipėdos“ žurnalisto, nuolat fiksuojančio šią situaciją, nuotraukos. Pavyzdžiui, 2023-iųjų vasarį dar buvo matyti, jog tvora stovėjo tokia, kokia ir buvo prasidėjus teisinėms procedūroms dėl jos nugriovimo.
O šiuo metu ji yra keliomis blokelių eilėmis žemesnė, pažeminti ir stulpeliai, pakeistos jų viršūnės.
Reaguodama į tokią situaciją į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus kreipėsi antstolė Asta Rimaitė-Žičkuvienė ir prašo R. Cibauskui paskirti baudą už privalomojo nurodymo nevykdymą.
Pirmasis šios bylos posėdis turėjo įvykti dar lapkričio 11-ąją, bet R. Cibauskas iki tol nesiteikė pasiimti jam į deklaruotą gyvenamąją vietą siųstų teismo dokumentų, tad teisėja Lina Šakarnienė nusprendė atidėti posėdį ir nurodė tokius dokumentus siųsti į R. Cibausko darbovietę.
Praėjusią savaitę surengto posėdžio metu teisėja jau konstatavo, jog šaukimas įteiktas tinkamai, tačiau R. Cibauskas nesiteikė atvykti į teismą. Šįkart tokia aplinkybė jau netrukdė išnagrinėti bylos.
VTPSI Vakarų Lietuvos teisės skyriaus patarėja Jurgita Kurtinaitienė teismui išdėstė, jog šiuo metu R. Cibausko atžvilgiu jau yra dvi vykdomosios bylos. Pasak jos, vertinant minėtąją R. Cibausko pateiktą eksperto išvadą buvo užfiksuota, kad tvoros duomenys jau skiriasi nuo tų, kurie buvo surašant privalomą nurodymą.
„Vėliau patikrinus nustatyta, kad atlikti darbai, nesusiję su savavališkos statybos šalinimu. Turėtų teismas tokius veiksmus įvertinti ir spręsti dėl baudos skyrimo“, – sakė specialistė, pabrėžusi, kad R. Cibauskas neketina geranoriškai nugriauti tvoros, tik inicijuoja „įvairius proceso atnaujinimus, civilines bylas neigia teismų sprendimus ir juos ignoruoja“.
Dėl baudos dydžio ir kitų aplinkybių J. Kurtinaitienė teigė paliekanti teismui spręsti savo nuožiūra, tik atkreipė dėmesį, kad bauda turėtų būti skirta valstybės naudai.
Sprendimas šioje byloje turėtų būti paskelbtas dar gruodį.
Rugpjūčio pradžioje Statybų inspekcija pagaliau paskelbė viešąjį konkursą, kad potencialūs nelegalios R. Cibausko tvoros griovėjai pateiktų savo pasiūlymus. Maksimaliai jiems buvo ruošiamasi sumokėti iki 11 611 Eur. Suėjus terminui buvo gauti penki potencialių tiekėjų pasiūlymai. Konkurso nugalėtoju paskelbta Pasvalio rajone registruota MB „4U LT“, su kuria ir pasirašyta sutartis, darbus sutiko atlikti už 5 784,75 Eur. Jai sumokėtas atlygis vėliau turi būti išieškotas iš R. Cibausko.
Visgi tvora griauti iki šiol taip ir nepradėta. Pasak VTPSI inspekcijos patarėjo viešiesiems ryšiams Rosvaldo Gorbačiovo, taip yra todėl, kad R. Cibauskas skundė teismams šią sutartį, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Iš pradžių R. Cibauskas Vilniaus apygardos teismui buvo pateikęs ieškinį dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo negaliojančiomis bei viešojo pirkimo procedūrų nutraukimo, bet jį teismas atsisakė priimti. Tokią poziciją palaikė ir Apeliacinis teismas.
Kitu savo ieškiniu R. Cibauskas Vilniaus apygardos teismo jau prašo šią sutartį su jo tvorą turinčiu griauti rangovu pripažinti negaliojančia. Sprendimą šioje byloje teismas turėtų paskelbti dar gruodį, tačiau jis irgi dar galės būti skundžiamas Apeliaciniam teismui.
Praėjusią savaitę Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai atmetė eilinį R. Cibausko skundą – šįkart surašytą dėl antstolės A. Rimaitės-Žičkuvienės veiksmų. Jame verslininkas vėl aiškino neva antstolė procedūras atlieka dėl I grupės statinio.
VTPSI savo atsiliepime nurodė, kad R. Cibauskas jau net penkis kartus siekė atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje dėl jo tvoros, juosiančios valstybinį žemės sklypą iš trijų pusių, griovimo, tačiau visi šie pateikti prašymai nebuvo patenkinti.
Bylą išnagrinėjusi teisėja Rūta Zubrickaitė atmetė ir tokį R. Cibausko skundą.
„Privalomasis nurodymas yra įsiteisėjęs, nepanaikintas ir vykdytinas“, – rašoma nutartyje, pabrėžiant, jog ginčo dėl to, kad kurios grupės statinio kategorijai priklauso tvora ar jos dalys, minėtoje byloje nebuvo.
Šis nutartis dar gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui.
R. Cibauskas Klaipėdos apygardos teisme yra užvedęs ir bylą dėl neva nuosavybės gynimo bei savavališkos statybos akto panaikinimo.
Nagrinėti šią bylą iš pradžių buvo paskirta teisėjai Erinija Kazlauskienė, tačiau ji pirmo posėdžio pradžioje informavo, kad buvo kolegijoje, kuri apeliacine tvarka nagrinėjo bylą dėl R. Cibauskui surašyto savavališkos statybos akto ir priėmė nepalankią jam nutartį. Pasitaręs su savo klientu R. Cibausko advokatas Saulius Tamošaitis tada pareiškė, jog nesutinka su tokia teismo sudėtimi, nes esą nebus galima objektyviai išspręsti šios bylos. Padarius pertrauką E. Kazlauskienė priėmė nutartį, kuria nusišalino nuo šios bylos nagrinėjimo. Po to byla buvo paskirta nagrinėti teisėjui Almantui Padvelskiui, tačiau ir šis ilgai netrukus buvo nušalintas nuo bylos. R. Cibauskas tokį pareiškimą pateikė, nes teisėjas esą išsakė išankstinę savo poziciją dėl ieškinio reikalavimo, kai atsisakė skirti ekspertizę – neva iš anksto pateikė aplinkybių vertinimą.
Galiausiai nusišalino ir trečioji bylai paskirta teisėja Irma Čuchraj, nes, pasirodo, irgi buvo nagrinėjusi vieną iš bylų, susijusių su šiais verslininko reikalais.
Dabar šią bylą bando nagrinėta teisėja Vilija Valantienė, bet jai irgi niekaip nesiseka pradėti nagrinėjimo iš esmės – šalys užstrigo besiaiškindamos dėl valstybės atstovavimo, nes nuo sausio 10 d. ginčo sklypas jau yra valdomas savivaldybės, o ne Nacionalinės žemės tarnybos.
INFORMACIJA
Rimanto Cibausko tvoros istorija prasidėjo dar 2003 m. vasarį, kai jis su Klaipėdos savivaldybe pasirašė sutartį dėl infrastruktūros Dailidžių gatvėje įrengimo. Pagal ją miesto valdžia, verslininkui įvykdžius sutarties sąlygas, įsipareigojo parengti dokumentus dėl prijungiamos sklypo dalies pardavimo. Nors tokia sutartis, galiojusi iki 2005 m. pabaigos, nenumatė jokios tvoros statybos, R. Cibauskas ją pastatė ir taip aptvėrė valstybinės žemės sklypą iš trijų pusių. Institucijos tik 2011 m. susirūpino tokia situacija ir bandė nubausti R. Cibauską bei nugriauti tvorą. Tačiau verslininkas tvoros nenugriovė, o tarnybos prie šio klausimo sugrįžo tik po to, kai 2017 m. spalį juo ėmė domėtis „Atvira Klaipėda“.
R. Cibausko iniciatyva parengto 2003 metų detaliojo plano brėžinyje verslininko sklypas, įsigytas 1998 metais, plane pažymėtas rausvai.
Pagal šio plano sprendinius buvo panaikinta Alytaus gatvės atkarpa (geltona spalva), vietoje jos kur kas piečiau įrengtas naujas kelias su apsisukimo aikštele ir kažkodėl suformuoti du atskiri – po 3,99 ir 5,44 aro ploto sklypai, o ne vienas 9,43 aro sklypas, tinkamas gyvenamojo namo statybai.
Taip žaliai apibrėžtas sklypas tapo įsiterpusiu ir jį buvo galima parduoti be aukciono greta esančio sklypo savininkui. Tačiau dar net jo ir mėlynai apibrėžto sklypo neįsigijęs R. Cibauskas abu juos 2003-2005 metų laikotarpiu apjuosė mūrine tvora. Mažesnįjį sklypą verslininkas įsigijo tik 2017-aisiais, o didesnis, bendrojo naudojimo želdynų paskirties, negalėjo būti parduodamas.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Dienos aktualija“
nuo Cibausko durniai. Radot prie ko prikibt – prie su ši ktos tvoros kuri nafik niekam nereikalinga. Ar jum cypia kad žmogus gražiai įsirengė tokį kampą, kuris mano nuomone neprižiūrimas būtų eilinis tešlynas su šabakštynais. KAM NUO TO BLOGAI IR KOKS MAN, KLAIPĖDIEČIUI NUO TO NUOSTOLIS?!!! Na valstybinė žemė po ta tvora ir ką? Kuomet sugalvosit ten kažką tai bet kada ir pasimsit tą žemę..Stebėtinas noras pasigavus kažką vieną iš jo Sidoro ožką daryt ..Nenorit pvz. nueit į Liepų g. pasižiūrėt kaip (ir ar)tokia Šakalienė griauna užsigrobtoje teritorijoje nuosavą dviejų aukštų daugiabutį? Nee? O į Tauralaukį nuvažiuot pasidomėt kur ir kaip broliiukai petraitukai sklypukus pasitvarkė ir kas šiandien toje vietoje yr?;D
kaip ten LIEBARTU aiksteleje nu jau nenoreciau tokio kaimyno . juk ir cia gali tokio aukscio tvora uzsitverti , tai man saules nematyti
O MECENETU SAVE PRISTATANTIS Iš tikrųjų yra mecenatas, ar tik pasiskelbė. Tegul parodo dokumentą. Mano žiniomis nėra jis joks mecenatas. Užsidėjo popierinius antpečius ir vaidina.
Turi tokį popierių, skirtingai nei leidimą tvorai:
https://ve.lt/naujienos/klaipeda1/klaipeda/klaipedieciui-verslininkui—kulturos-mecenato-zenklas-1431883
Būtu juokinga, jei nebūtu graudu, kaip valstybinės institucijos negali susitvarkyti su eiliniu žūlikėliu- ,,mecenatu,, o jo advokatas lobsta, nes brangiai iš jo gauna
Jei teisėjai būtų ryžtingi ir principingi, tai paskirtų solidžias baudas už piktnaudžiavimą procesu dėl nepagrįstų skundų ar ieškinių teikimo teismui, ir tvoros būtų seniai nebelikę.
Įstatymas leidžia bausti iki 5 tūkst. eurų.
Kodel kiekvienam proto ubagui be sazines neaisku, kad teismo sprendimas yra normalu ir ji reikia vykdyti. Issipisineti iki sprendimo galima, jei babkiu nera kur deti…
meru netapo,krame nuvaziavo.
Cirkas, cirkas
Būtų jo vietoje Žemaitaitis seniai viskas sutvarkyta būtų, o dabar….
Nu matai, kai reik REALIAI įvykdyti teisingumą – gerovės valstybė bejėgė. O kainkokiam bėdžiui kilpą ant kaklo – tai nė teismo sprendimo nereik. Komercinis teisingumas – kuo storesnė mašna – tuo aukščiau įstatymo…
Gudrutis. Ne veltui verslinykas. Pro rakto skilutę bando išlysti.
Išlįsti, o ne išlysti, beraštės čiūčialos.
Žvengia is teismo cibas uz pilvo susiemes.
Valstybė impotentas.
Nors advokatui nauda,”gera” klijenta apturejo.
Bet kiek nervu “ tvora” susigadino,nusprogti gali.