Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2024-12-06 |
Klaipėdos apygardos teismas atmetė Latvijos kompanijų BMGS AS ir „LNK Industries AS“ ieškinį Uosto direkcijai dėl jos sprendimo pripažinti, jog konkurse dėl naujam kruiziniam laivų terminalui bei jos pastatui reikalingų krantinių rekonstrukcijos ir statybų geriausią pasiūlymą pateikė UAB „Tilsta“.
Tai jau antrasis pastarojo meto šių kompanijų susikirtimas dėl dešimčių milijonų vertės Uosto direkcijos užsakymo. Rugsėjo gale Klaipėdos apygardos teismas pripažino, jog latviai reiškė pagrįstas pretenzijas dėl 149, 150 ir 151 krantinių, esančių vakarinėje Smeltės pusiasalio pusėje, rekonstrukcijos konkurso. Šis sprendimas buvo apskųstas Apeliaciniam teismui, kuris verdikto dar nepaskelbė.
Šįkart Latvijos kompanijos teismo prašė pripažinti, kad Uosto direkcija nepagrįstai pripažino UAB „Tilsta“ pasiūlymą dėl krantinių Nr. 21, 22, 23 rekonstravimo ir krantinių Nr. 21A, 22A, 23A statybos geriausiu. Taip pat prašyta pripažinti, kad „Tilsta“ pateikė melagingą informaciją.
Anot ieškovių, kadangi „Tilstos“ pasiūlymo kaina yra beveik 16 mln. Eur be PVM arba net 27 proc. mažesnė nei antroje vietoje likęs jų pasiūlymas, tai leidžia pagrįstai abejoti, ar Lietuvos kompanija galėtų įvykdyti tokią sutartį. Įvertinę „Tilstos“ pateiktą darbų žiniaraštį konkurentai tvirtino, jog mažiausiai 11 darbų pozicijų įkainojimas net neviršija savikainos.
„Kadangi pirkime nėra duomenų, kad direkcija būtų prašiusi „Tilstos“ pagrįsti neįprastai mažą kainą, todėl skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas“, – tvirtino latviai, kurių nuomone, konkurentai pateikė ir melagingą informaciją apie vieno iš savo specialistų patirtį, neįrodė pačios įmonės tinkamos kvalifikacijos.
Tuo metu direkcija savo atsiliepime akcentavo, kad darbų kaina turi būti laikoma neįprastai maža, jeigu ji yra 30 ir daugiau procentų mažesnė už visų tinkamus pasiūlymus pateikusių tiekėjų pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį. Anot direkcijos, antroje vietoje esančių latvių pasiūlymo kaina – 59 732 310,31 Eur – ir trečioje vietoje likusios UAB „Infles“ pasiūlymas (net 270 547 345,43 Eur) viršijo pirkimui skirtas lėšas, tad buvo per didelės ir nepriimtinos ir pagrįstai nebuvo įskaitytos į pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį. Šio pirkimo biudžetas įtraukiant ir rezervą siekė 55 392 953 Eur,.
Direkcijos vertinimu, tai, kad latvių siūlyta kaina yra beveik 16 milijonų eurų didesnė, sudaro pagrindą spręsti, kad ji yra per didelė, o ne kad „Tilstos“ pasiūlymo kaina yra neįprastai maža ir nepagrįsta. Pabrėžta ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog viešuosiuose pirkimuose nėra įtvirtinto draudimo tiekėjams tam tikrus darbus atlikti už savikainą, o turima patirtis, kai „Tilsta“ dirbo kituose uosto objektuose esą leidžia neabejoti, kad šis rangovas yra pajėgus atlikti perkamus darbus už pasiūlytą kainą.
Atmetė direkcija ir pretenzijas dėl minėtojo specialisto patirties – anot uostininkų, jis vykdė statinio statybos vadovo pareigas rekonstruojant 143-ąją krantinę ir turi reikalautos patirties.
Savo ruožtu „Tilsta“ savo atsiliepime dėstė, jog kiekvieno ūkio subjekto savikaina yra skirtinga, o tai, kad BMGS ir „LNK Industries AS“, būdamos konkurentėmis, šiame konkurse dalyvauja jungtinėje veikloje, reiškia, jog tikėtina dėl to ir išaugo jų kaina. Kartu „Tilsta“ prašė teismo priimti atskirąją nutartį ir kreiptis į Konkurencijos tarybą dėl tokios jungtinės veiklos sutarties atitikties Konkurencijos įstatymui.
Bylą išnagrinėjęs teisėjas Aurimas Brazdeikis konstatavo, jog latvių ieškinys yra atmetamas.
Anot teismo, ieškovų argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad „Tilstos“ pasiūlyta kaina yra neįprastai maža ir jie nepateikė objektyvių įrodymų, jog „Tilsta“ gali būti nepajėgi įvykdyti pirkimo sutartį, kad tai padaryti gali būti objektyviai neįmanoma arba labai sudėtinga. Teismo vertinimu, ieškovių argumentai grindžiami tik jų pačių subjektyviais deklaratyviais teiginiais, prielaidomis.
„Nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bendra pasiūlymo kaina kelia grėsmę tinkamam pirkimo sutarties vykdymui“, – konstatavo teismas, atmetęs ir argumentus, kad „Tilstos“ specialistas esą neturėjo reikiamos kvalifikacijos, pati įmonė neturi reikiamos patirties ir kad ji patiekė melagingą informaciją.
Kartu teismas nutarė netenkinti „Tilstos“ prašymo kreiptis į Konkurencijos tarybą, nes ne kiekviena jungtinės veiklos sutartis gali būti gali būti laikoma draudžiamu susitarimu. Teismas priminė, kad pati „Tilsta“ turi teisę kreiptis į Konkurencijos tarybą prašydama ištirti atitinkamą konkurentų elgesį.
Teismas priteisė „Tilstai“ ir direkcijai iš Latvijos įmonių visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidos, nes jos neviršijo rekomenduojamų dydžių – atitinkamai 7 275,13 ir 8 712 Eur.
Toks sprendimas dar gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismuI.
INFORMACIJA
Procedūras dėl naujo kruizinių laivų terminalo ir naujo savo administracinio pastato statybų tarp Žiemos uosto ir „Memelio miesto“ Uosto direkcija pradėjo dar 2021-ųjų vasarą, kai paskelbė architektūrinį konkursą. Po metų buvo paviešinta, kad laimėtoju tapo projektas „Kuršių vartai“, kurio autoriai – Statybos inžinierių konsultantų biuras (architektai Gintaras Čaikauskas, Andrius Keizikas, Arnas Deltuva, Viktoras Čeika, Jokūbas Augutis). Vėliau su šia bendrove buvo pasirašyta 1 548 800 eurų vertės projektavimo sutartis.
Šią vasarą Uosto direkcija skelbė, jog projekto įgyvendinimą tikimasi dar šiemet.
Uosto direkcija jau vykdo ir konkursą dėl jos naujojo pastato statybos darbų. Tiesa, po to, kai gavo beveik 70 rinkos dalyvių klausimų, ji nukėlė pasiūlymo pateikimo terminą iki gruodžio 13 dienos.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Dienos aktualija“
Parašykite komentarą