Archiskulptūrinės instaliacijos Klaipėdai

Mums rašo
Mantas Daukšys
2024-12-05

2024 m. Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija kartu su architektu menininku Mantu Maziliausku įgyvendino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos finansuotą projektą „Archiskulptūrinės instaliacijos Klaipėdai“. Visuomenei pristatytas metodas ir siūlymai, kaip meninėmis priemonėmis ir kūryba pažįstamos ir nežinomos vietos mieste gali būti pakeistos, suteikiant naujas reikšmes ir įvaizdžius stebėtojų sąmonėje. Unikaliu kūriniu ant marių kranto įprasminta ypatinga vieta mieste.

Miesto viešos erdvės dažnai aptarinėjamos visuomenėje, jų panaudojimas ir tvarkymas labai populiari diskusijų tema, plačiausiai įtraukianti pačius įvairiausius dalyvius. Tokios erdvės – lyg brangiausias bendras miestiečių nekilnojamasis turtas, ypatingai erdvės prie atviro vandens (jūros, upės, marių).

Viena tokių erdvių – apie 80 ha marių pakrantės smėlyno prie pietinės miesto ribos – Stariškiuose. Vieta lyg paslėpta tarp buvusios tarptautinės (geležinkelio) krovinių perkėlos krovinių terminalo, Klaipėdos vandenvietės ir Kairių kaimo (kuris pats prispaustas prie karinio poligono). Vieta nenaudojama ūkinei veiklai, tačiau aktyviai lankoma pietinės miesto dalies gyventojų. Čia ilsimasi ir sportuojama, išnaudojant vienintelio likusio visuomenei atviro patekimo prie marių galimybes. Pietinių miesto rajonų gyventojai, apsupti geležinkelio ir uosto įmonių, čia turėjo paskutinį plyšį gamtinei aplinkai greitai pasiekti. Tačiau miesto plėtra vyksta į vis naujas, dar neužstatytas erdves (urbanizacija), ketindama jas pakeisti negrįžtamai.

Klaipėdos miesto bendruoju planu (patvirtintas 2021 m.) numatyta Stariškius intensyviai urbanizuoti, sukurti pietinį miesto „pocentrį“, kaip vieną iš miesto erdvinės struktūros tobulinimo atributų, kur būtina kompleksiška architektūrinė erdvinė struktūra. 2022 m. Klaipėdos uosto direkcija pradėjo poveikio vertinimą planams plėsti Smeltės pusiasalį, užpilant ~100 ha marių, įrengiant ir mažųjų laivų uostelį gretimų Stariškių siauroje pakrantės juostoje.

Reaguodama į šiuos planus Klaipėdos architektų bendruomenė ėmėsi iniciatyvos paskatinti visuomenės susidomėjimą šios teritorijos kokybišku išvystymu, suburiant suinteresuotus asmenis kreipiantis į miesto savivaldybę, kad būtų pradėta formuoti vientisa plėtros vizija.

Architektų pasiūlyta „Nacionalinės marinos“ idėja, kuri leistų planuoti etapais vystomą pramoginį uostą kaip įvairių, viena kitą papildančių rekreacinių ir sporto veiklų kompleksą, išnaudojant unikalios Kuršių marių pakrantės ir sausumos teikiamas galimybes ir unikalią progą, kad būtų sukurtas ne tik Klaipėdos miesto potencialą ir poreikius atitinkantis, bet ir platesniam regionui reikšmingas ir patrauklus sporto ir rekreacijos centras. Pavyzdys – „Ukiel“ rekreacijos ir sporto centras veikiantis Olštyno mieste, Lenkijoje. Sumanymas sulaukė plataus palaikymo.

Vietovės plėtros vizija, vystymo koncepcija yra svarbūs įrankiai, būtini tam, kad vystant sudėtingus projektus nebūtų pamiršti pagrindiniai sutarti tikslai, siekiai, kad darbas atvestų iki siekto suprantamo rezultato. Neturint vizijos, su laiku į projektų realizavimą įsitraukiant vis didesniam žmonių ir interesų ratui, ima rastis atsitiktiniai ir nederantys, prieštaraujantys sprendimai.

Stariškių vietovė verta vizijos, išgrynintos architektūrinio – urbanistinio konkurso keliu. Be tokios vizijos, vietovės galimybės gali būti iššvaistytos ją užstatant stichiškai.

Miesto savivaldybė 2023 m. pabandė imtis žingsnių vizijos Stariškiuose formavimui, tačiau kažkur sustota. Visuomenės susitelkimui dėl šio klausimo blėstant, Stariškių vizija grimzta prie kitų nerealizuotų šio miesto galimybių. Tuo tarpu uosto plėtros projektas vystomas toliau, rodydamas, kad tuščia vieta čia ilgai nebus. Tai, kad vieta gali tapti dar viena uosto krovos aikštele, rodo netoliese jau keletu aukštų sandėliuojami jūriniai konteineriai.

Architektai sutarė, kad šiai vietai reikalingas kultūrinis simbolis, kuris leistų pasiekti šios vietos svarbos platesnio pripažinimo ir atminties. Paprašyta menininko Manto Maziliausko pateikti šiai vietai savo viziją. Taip radosi meninė instaliacija „AtMinties Laukiamasis / MEMory Terminal“. Cituojant M. Maziliauską: „įkurta meninės archiskulptūrinės instaliacijos tinklainė, tarsi buvusio ar būsimo naujojo miesto maža užuomina, lyg sapnuose išnyrantis pavidalas, déjàvu, kurį nepaliaujamai lydi šviesumas ir efemerija“.

Sapno miestas užima industrinio mašininio miesto erdvės perspektyvas. Duota pradžia visuomeninei erdvei gamtos ir kultūros lygsvaroje. Atkreiptas dėmesys į Klaipėdos gamtovaizdžio unikalumą bei atverta ir įtvirtinta visuomenės nejudinama teisė jį betarpiškai patirti ir išgyventi“.

„Archiskulptūrinės instaliacijos Klaipėdai“ projekto metu Mantas Maziliauskas sukūrė dar keletą architektūrinių vizijų, kurios kartu su kita autoriaus kūryba, pristatytos parodoje Klaipėdos Kultūrų komunikacijų centre.

„Pasaulio vienybės šventykla“ skirta Klaipėdos šv. Jono bažnyčios atstatymo temai, kūrinys „Baltasis“ skirtas ant šiaurinio molo Klaipėdoje stovėjusio Baltojo švyturio temai, „Klaipėdos vartai“ skirti įvažiavimų į miestą paženklinimui. Šiuose kūriniuose autorius pasiūlė tiek pat lengvomis, perregimomis, švytinčiomis linijomis nužymėti erdves ir pavidalus, kuriuos trokšta matyti publika (atstatytą bažnyčią, švyturį, ženklą), nepanaikinant dabar jų vietoje egzistuojančių erdvių. Priešingai, dėka pasiūlytų subtilių intervencijų, erdvės tampa aiškiau suvokiamos ir vertinamos. Tai lyg alternatyva nebeapčiuopiamo įvaizdžio atstatymui skirtiems sunkiasvoriams, dešimtmečiais vystomiems statybų projektams.

Šių metų vasarą organizuojant kūrybines dirbtuves VARTAI Į ATMINTIES LAUKIAMĄJĮ, dviračių žygį – kūrybines dirbtuves MARIŲ POCENTRIAI ir įtraukiant miesto bendruomenę realizuota fizinė struktūra „AtMinties Laukiamasis / MEMory Terminal“ ant marių kranto tapo unikaliu Klaipėdos kultūrinės informacijos vienetu, kuris išliks žmonių atmintyje kaip nesyk išreikšto troškimo simbolis. Troškimo šioje miesto vietoje turėti ne tik „racionaliai“, ūkiškai motyvuotas krantines, uostus, bet ir racionaliai vertinti žmogaus ekologijos poreikius, susijusius su sveikata (patekti prie vandens, gamtinės aplinkos), taip pat su kultūra (patirti objekto grožį, reikšmingumą).

„AtMinties Laukiamasis / MEMory Terminal“ parodo būdą, kaip be didelių fizinių vietovės pertvarkymų įmanoma jai suteikti naują unikalų emocinį turinį (atsiminimą, arba kultūrinį kodą. Įmanoma, kad toks simboliu išreikštas vietos kodas gali išlikti didelio žmonių rato atmintyje bendru įvaizdžiu, numanomu ateities siekiu. Bendru šio kodo ir įvykusio reiškinio atsiminimu artėjama prie taip reikalingos bendros ir kokybiškos vizijos vietovės ateičiai.

Projekto viešas baigiamasis renginys vyks gruodžio 5 d. 15-15.45 val. Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos salėje (Statybininkų pr. 2) vyks Manto Maziliausko paskaita. 16 val. išvyka į Stariškius, kur vyks šviesos ir muzikos performansas.

Žymos: | | | | | |

Komentarai:

Komentarai uždrausti.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Uostas ir jūra

Klaipėdos uosto dovana miestui – šviečianti meninė instaliacija

Kruizinių laivų terminale įrengta šviečianti meninė instaliacija „Pirmasis Bakenas. Šviesiam pLaukimui“. Tai – Klaipėdos uosto dovana miestui. „Švyturys, vedlinė, buja, ...
2024-12-31
Skaityti daugiau

Miestas, Svarbu

Išskirtinė Klaipėdos ambicija - ant molinių kojų

„Tai yra elementarus verslo planas ne miestui, bet tikslinei grupei, funkcijai ir auditorijai“, – tokia ekspertų išvada įrašyta jų parengtoje Pietinio ...
2024-12-12
Skaityti daugiau

Mums rašo, Svarbu

Klaipėdos senamiesčio architektūrinių detalių katalogas: iššūkiai ir galimybės  

2023 m. rudenį LASKAO iniciatyva pradėtas rengti Klaipėdos senamiesčio architektūrinių detalių katalogas (KSADEK). Projektu tęsiamas pokalbis apie Klaipėdos architektūrinės aplinkos ...
2024-11-19
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This