Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-12-03 |
Klaipėdos savivaldybė, užuot susitaikiusi su pirmos instancijos teismo sprendimu, jog jai tenka atsakomybė už tai, kad iš neprižiūrimo municipalinio buto buvo aplietas žemiau esantis būstas, bandė jį ginčyti ir gavo papildomą 2 000 eurų sąskaitą.
„Atvira Klaipėda“ šį rugpjūtį rašė apie Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėtą bylą, kurią inicijavo nukentėjusio buto savininkė. Moteris savo ieškinyje nurodė, jog jos butas, esantis viename Šilutės pl. daugiabutyje, buvo užlietas jau ne kartą, ji ir kiti kaimynai esą nuo 2016-ųjų vis perspėdavo savivaldybę bei jos VšĮ „Klaipėdos butai“ dėl netinkamos aukščiau esančio buto priežiūros, tačiau pastarosios į tokius skundus nereagavo. Po paskutinio apliejimo šių metų sausį patirtą žalą moteris įvertino 5 769 Eur ir dar prašė priteisti 1 000 Eur neturtinę žalą, 6 proc. metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.
Savivaldybė savo atsiliepime teigė, jog su tokiu ieškiniu nesutinka ir aiškino, kad butas nuo 2010-ųjų liepos yra neterminuotai išnuomotas vienai klaipėdietei. Esą vadovaujantis teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika buto valdytojas, o ne savininkas turėtų atsakyti už padarytą žalą. Kartu savivaldybė patvirtino, kad ne kartą buvo informuota apie pastebėtus atvirus langus jai priklausančiame bute, tačiau namo administratoriui į jį patekti nepavyko. Ir tik bute trūkus vandens vamzdžiui namo administratorius su antstoliu priverstiniu būdu įėjo į butą, užaklino vamzdžius ir uždarė langus.
Teisme apklausiama viena iš liudytojų tvirtino, kad dėl minėtos vandentiekio avarijos visi namo gyventojai savaitę laiko neturėjo vandens kol VšĮ „Klaipėdos butai“ organizavo patekimą į butą. Taip pat ši moteris ir kita liudytoja tikino, kad savivaldybės buto langai buvo atviri nuo praėjusio rugsėjo, kai pradingo nuomininkė, dėl to vėliau šildymo sezono metu ėmė vėsti ir kaimyniniai butai.
Bylą išnagrinėjusi apylinkės teisėja Erika Tamošaitienė konstatavo, jog moters ieškinys yra tenkintinas iš dalies. Anot teismo, jei nuomininkas butu naudojasi pažeisdamas kitų asmenų interesus, juo nesirūpina arba net turtą apleidžia, pareiga juo rūpintis išlieka savininkui, šiuo atveju – savivaldybei. Teismo sprendime akcentuojama, kad savivaldybė, puikiai žinodama situaciją, kad nuomininkė jau pakankamai ilgą laiką bute nebegyvena, o jis rudens ir žiemos metu paliktas atvirais langais, neatliko reikiamų veiksmų galimai žalai užkirsti.
Šis teismas priteisė užlieto buto savininkei 5 004,67 Eur turtinės žalos ir teisinės pagalbos išlaidas – 2 123,87 Eur. Toks sprendimas galėjo būti skundžiamas ir savivaldybė tai padarė – apeliaciją ėmėsi nagrinėti Vilniaus apygardos teismas.
Savivaldybė savo skunde be kita ko dėstė, jog žiemą gyventojai vėdina patalpas pravėrę langus, o šiuo atveju esą nebuvo išsiaiškinta, kiek langas buvo praviras, kokia buvo oro temperatūra lauke ir pirmos instancijos sprendimas esą buvo paremtas tik „objektyviais duomenimis nepagrįstomis liudininko prielaidomis dėl šalčio“.
Bylą išnagrinėjusi kolegija, kurią sudarė teisėjos Loreta Bujokaitė, Jūra Marija Strumskienė ir Eglė Surgailienė, konstatavo, jog savivaldybės skundas yra atmetamas. Ji priminė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą praktiką, kad tokio pobūdžio bylose ieškovas neprivalo įrodinėti, dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Ieškovas taip pat neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas.
„Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad ieškovės buto užliejimo židinys buvo atsakovui priklausančiame bute. <…> Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nors vamzdžiai buvo užaklinti, tačiau to neužteko, kad būtų išvengta vandentiekio avarijos. <…> Būdamas apdairus ir rūpestingas turto savininkas atsakovas privalėjo užtikrinti tinkamą jam priklausančio buto ir jame esančių įrenginių būklę bei imtis veiksmų užkertant kelią galimam žalos atsiradimui, tačiau apeliantas to nepadarė, elgėsi pasyviai ir nepakankamai rūpestingai. <…> Kolegija sprendžia, kad apelianto keliamos abejonės dėl to, jog trūko ir šalto, ir karšto vandens vamzdžiai, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, sprendžiant atsakovo atsakomybės klausimą dėl patalpų užliejimu padarytos žalos atlyginimo“, – konstatuojama iškart įsigaliojančioje nutartyje.
Apygardos teismas taip pat nurodė, jog buto nuomos sutartyje yra numatyta, jog nuomininkė įsipareigoja atlyginti visas išlaidas, susijusias su gyvenamosios patalpos, įrenginių sugadinimo dėl jos ar su ja gyvenančių asmenų kaltės. Tad savivaldybė dabar gali reikalauti iš nuomininkės, kad ji atlygintų padarytą žalą.
Teismo sprendimu savivaldybė nukentėjusiai buto savininkei dar turės papildomai atlyginti 2000 eurų teisinių išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Dienos aktualija“
Parašykite komentarą