Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-11-29 |
Penktadienį Klaipėdos piliavietėje surengtos ceremonijos metu ant bokšto užkelta smailė ir šalia jos įtvirtinta simbolinė kapsulė su laišku ateities kartoms.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Į nerūdijančio plieno hermetišką kapsulę, kurią papildomai saugo guminė izoliacija nuo drėgmės, įdėtas laiškas, dabartinės eurų monetos, penktadienio laikraščių „Klaipėda“ ir „Vakarų ekspresas“ numeriai bei atspausdintas „Atviros Klaipėdos“ penktadienio ryto pirmasis puslapis.
Laišką ceremonijos metu pasirašė Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus, Klaipėdos pilies muziejaus direktorius dr. Jonas Genys, bokšto atkūrimo projektą įgyvendinančios bendrovės „Pamario restauratorius“ vadovas Aldas Kliukas ir projekto autorius, architektas Algirdas Stripinis.
Kapsulę ceremonijos metu specialiu keltuvu pakilę į 30 metrų aukštį meras A. Vaitkus kartu su „Pamario restauratoriaus“ vadovu A. Kliuku perdavė statybininkams, kurie ją užkėlė į slėptuvę bokšto viršūnėje-smailėje.
Anot A. Kliuko, Mažojoje Lietuvoje egzistavo tradicija bokštuose palikti tokias kapsules.
5 m aukščio smailė yra su 1 m diametro burbulu. Bokšto smaigalys pagamintas iš metalo ir padengtas vario skarda, jame „paslėpti“ specialūs kabeliai, žaibolaidis ir signaliniai šviestuvai.
Pasak J. Genio, pagaminta smailė panaši į matomą J.Narūnavičiaus-Naronskio piešinyje.
Bokšto aukštis – 47 metrai, tad, pasak A. Kliuko, pagal reikalavimus jam jau reikia signalinių šviestuvų. „Pamario restauratoriaus“ vadovas teigė, jog per gruodį tikimasi nurinkti pastolius ir pereiti prie vidaus darbų – viskas turi būti baigta iki kitų metų birželio.
Bokšto pirmame aukšte planuojamas pilies lankytojų informacinis centras, kitose bokšto erdvėse numatoma XIX-XX amžių sandūros Klaipėdos miesto technikos ir technologijų pažangos ekspozicija, joje lankytojai galės susipažinti su svarbiausiais miesto civilizaciniais ženklais, viršutiniame aukšte, 25 m lygyje, veiks apžvalgos aikštelė.
Pasak A. Vaitkaus, savivaldybės planuose yra ir vakarinės kurtinos atkūrimas, o kariškiams perduotas buvusio jachtklubo pastatas esą puikiai į tai įsikomponuotų.
Bokšto statybų kaina siekia 4,2 mln. eurų.
ISTORIJA
Šešiaaukštis pilies bokštas buvo pastatytas apie 1546 m. ir laikomas vienu seniausiu renesanso mūro pavyzdžių Lietuvoje. Tai tuo metu buvo aukščiausias statinys Klaipėdoje. 15 m skersmens bokštas turėjo rūsį. Jis atliko ir kalėjimo funkciją.
Per 1756–1763 m. Septynerių metų karą Klaipėdą užėmus Rusijos imperijos kariuomenei, pilis 1763 m. buvo apleista ir pamažu nyko.
1812 m. per prancūzmetį pilyje buvo įrengtos kareivinės, arsenalas, sandėliai, ligoninė. 1821 m. iš penkių bokštų dar stovėjo du. 1840 m. pradėjo griūti pilies įėjimo skliautai, 1843 m. buvo pašalintos Didžiojo parako bokšto liekanos, apie 1865 m. nuvirto Kunigaikščio bokštas. Po 1888 m. buvo parduoti nugriauti svarbiausi pilies mūro pastatai.
Miesto Tarybos kolegija rinkosi iš trijų jai pateiktų variantų – palikti buvusią padėtį, atkurti autentišką mūrą, kai sienų storis siektų iki 3 metrų, ir statyti bokštą iš vidaus panaudojant metalines konstrukcijas.
Balandį, savo meravimo šimtadienio proga surengtos spaudos konferencijos metu Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus informavo, kad bokšto statybos buvo kuriam laikui sustabdytos. Taip esą nutiko dėl to, kad bokšto buvo statomas tik „per pusę plytos storio“, neišspręstas buvo ir jo sandarumas drėgmei.
„Pataisys projektinę dalį, kad pastatas būtų tvarus. Jei statome jį kaip traukos objektą, tai toks jis ir turi būti“, – tada teigė meras.
Prie smailės prikabinus mėnulį, gautųsi panašu į mečetę.
Už bokštą mokėti 4.2M EUR yra tiesiog Klaipėdos apiplėšimas. Ten plytų gabalas, juk net nėra kažkokių rekonstruotų apdailos detalių. Sveikinu Pamario restauratoriaus akcininkus – pasiėmėt puikų projektą ir tikrai daug uždirbsit. O Klaipėdos valdžiai turėtų būti gėda.
Tokiam bendram suvokimui: už 4.2M galima nusipirkti 16 namų Klaipėdojos rajone su 8 arų sklypais ir 100+ kvadratų. Arba dar kitaip: 28 standartinės klasės butus Klaipėdoje.
Tragedija.
Siauras jūsų mąstymas. Miestas nėra tik daugiabučiams statyti, kad patogu ant sodos būtų sedėti teliką žiūrėti. Miestas turi turėti savo dvasią bei turi traukti atvykti – tiek naujus gyventojus, studentus, investuotojus, tiek turistus.
Tam reikia investuoti į miesto istoriją, miesto gražinimą ir tada ne tik pinigai grįžta, bet ir yra kuom didžiuotis, ką svečiams parodyti.
Aš esu tik už investavimą, bet projekto kaina – neadekvati. Įskaitėte tai ką norėjote.
Miestas turi turėti savo dvasią… O tą dvasią geriausiai atspindi kičinis „a la” bokšto muliažas?