Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-11-21 |
Lapkričio 26 d., antradienį, Palangoje bus minimos Lietuvos partizanų vado, ketvirtojo Lietuvos Prezidento, Palangos miesto garbės piliečio, generolo Jono Žemaičio- Vytauto 70-osios mirties metinės. Ta intencija Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje 8 val. ir 18 val. bus aukojamos šv. Mišios, po rytinių šv. Mišių, apie 8.30 val., prie paminklo, skirto J. Žemaičiui, bus padėtos gėlės, o Palangos miesto viešoji biblioteka pakvies į generolo Jono Žemaičio-Vytauto atminimui pagerbti skirtą fotografijų ir leidinių parodą.
Joje pateikiamos bibliotekoje sukauptos knygos apie Lietuvos partizaninio pasipriešinimo istoriją ir vadą J. Žemaitį-Vytautą, taip pat eksponuojamos Žemaičio-Vytauto nuotraukos iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro fondų bei Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Palangos filialo fotografijos iš įvairių renginių, pagerbiančių Lietuvos valstybingumui ir laisvės kovoms svarbias istorines datas prie J. Žemaičiui-Vytautui skirto paminklo Palangoje.
Prieš 115 metų, 1909 m. kovo 15 d. palangiškių Jono ir Petronėlės Žemaičių šeimoje gimė Jonas. Tai liudija kovo 29 d. įrašas Palangos bažnyčios Krikšto metrikų knygoje.
Jonas Žemaitis-Vytautas buvo „Žebenkšties“ partizanų rinktinės štabo viršininku, vadovavo Kęstučio apygardai, o nuo 1948 m. – visai Vakarų Lietuvos partizanų sričiai.
Vienas ryškiausių pasipriešinimo sovietų okupacijai epizodų – Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) įkūrimas ir 1949 m. Vasario 16-ąją priimta LLKS Sąjūdžio tarybos deklaracija, skelbusi, kad aukščiausias teisėtas valdžios organas Lietuvoje yra partizanų vadovybė, o jų kovos tikslas – atkurta nepriklausoma parlamentinė Lietuvos Respublika.
Jonas Žemaitis-Vytautas buvo išrinktas LLKS tarybos prezidiumo pirmininku, turinčiu aukščiausios krašto politinės ir karinės valdžios įgaliojimus. Tuo pačiu jam buvo suteiktas Laisvės kovotojo partizano generolo laipsnis.
Valstybės vadovo pareigas Jonas Žemaitis-Vytautas ėjo iki 1954 m. lapkričio 26 d., kai buvo nužudytas Maskvos Butyrkų kalėjime. Iki šiol nežinoma, kur yra jo kapas.
Paskutinis Jono Žemaičio žodis sovietiniame teisme: „Aš, kaip ir kiti mano bendraminčiai, manau, kad Sovietų Sąjunga ginkluotomis pajėgomis įsiveržė į mūsų šalį. Šį sovietų vyriausybės žingsnį laikau neteisėtu… Visus pogrindžio veiksmus, kurio dalyviu aš buvau, nukreiptus prieš sovietų valdžią, aš laikau teisingais ir nelaikau nusikalstamais. Tik noriu pabrėžti, kad, kiek man teko vadovauti Lietuvos kovotojų už laisvę kovai, aš stengiausi, kad ši kova laikytųsi humanizmo principų. Jokių žvėriškumų aš neleidau. Koks bus teismo sprendimas – man žinoma. Aš vis tiek manau, kad kova, kurią aš vedžiau devynerius metus, turės savo rezultatų.“partizanų vada
Parašykite komentarą