Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-11-21 |
2017-ųjų pabaigoje sprendžiantis itin sudėtingoje padėtyje atsidūrusio krepšinio klubo „Neptūnas“ likimui viena iš centrinių figūrų buvęs verslininkas Artūras Jakubauskas trečiadienį Klaipėdos apygardos teisme išgirdo apkaltinamąjį nuosprendį.
Kaltinimai jam buvo pareikšti dėl veiklos dirbant bendrovės „Rigena“ direktoriumi. Pastarajai jis vadovavo nuo 2012-ųjų birželio iki 2015 m. lapkričio.
Anot kaltinamojo akto, A. Jakubauskas paslėpė šios bendrovės daugiau nei dviejų metų laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentus bei nepagrindė 212 366,19 Eur piniginių lėšų grynaisiais pinigais ir bankiniais pavedimais panaudojimo. Jis kaltintas, kad į buhalterinę apskaitą įtraukė neįvykusias darbo užmokesčio išmokėjimo operacijas, kitų nepagrindė. Be to jis, anot prokuratūros, pasisavino iš bendrovės per 204 tūkst. eurų pervesdamas juos į savo asmenines sąskaitas. Taip pat buvo nurodoma, kad jis grynaisiais pinigais išėmė iš viso 283 000,02 Eur, kuriuos beveik visus panaudojo darbuotojų darbo užmokesčio išmokėjimui, o likusių 4 365,25 Eur panaudojimo dokumentais nepagrindė ir į kasą negrąžino taip juos pasisavindamas.
Teisme A. Jakubauskas nurodė, kad iki jam ateinant dirbti „Rigneda“ buvo individuali įmonė, su kurios savininku bendraudavo ne darbo reikalais. Esą jis kartą pasiguodė, kad įmonės finansinė padėtis yra sunki bei pasiūlė ateiti ir padėti išbristi iš skolų, gauti gerų rangos sutarčių. Esą buvo pasiektas susitarimas, kad jis dengs skolas, o ateityje už tai gaus 50 proc. akcijų. Pradėjus vadovauti buvo pasirašyta gerų rangos sutarčių, priimta žmonių, padengtos skolos. Viskas esą vyko gerai tol, kai sužinojo, kad baigėsi teismai, apie kuriuos nebuvo informuotas ir buvo paskirtos dešimčių tūkstančių litų baudos „Sodrai“ bei Mokesčių inspekcijai. Dėl jų sumokėjimo pagal grafiką buvo sudarytos sutartys. Vėliau dar kilo sunkumų dėl buvusių garantinių įsipareigojimų, atsirado problemos su užsakovais, tad teko gryninti pinigus, kad įmonės veikla nesustotų, kartais persivesti į savo sąskaitą ir taip juos „apsaugoti“, kad galėtų pirkti medžiagas, mokėti algas.
A. Jakubauskas pripažino, kad prasidėjus bankroto procedūroms ne visai tvarkingai saugojo dokumentus ir tik kai su bankroto administratoriumi pradėjo skambinti buvusiam savininkui, grasinti policija, jis atvežė į biurą palaidus dokumentus.
Anot jo, 90 proc. darbuotojų turėjo reikalų su antstoliais ir neidavo dirbti jei buvo pasakyta, kad bus rodomas didesnis atlyginimas. Tad priimdavo žmones į darbą su jų sąlyga, kad bus rodoma minimali alga, kita dalis išmokama kaip priedai, už papildomus darbus, kaip komandiruotpinigiai. A. Jakubauskas pripažino, kad „iš dalies jo nurodymu buvo apgaulingai tvarkoma apskaita, nes turėjo mokėti komandiruotpinigius ir priemokas už darbo sąlygas“, nes kitu atveju žmonės būtų išėję iš darbo. Atlyginimai darbuotojams buvo mokami grynaisiais pinigais, didžioji dalis – objekte pasirašant važtaraščiuose.
Kaltinamasis tikino, jog buvo įnešęs į įmonę asmeninių pinigų ir dėl bankroto juos prarado.
Bylą išnagrinėjęs teisėjas Dalius Jocys konstatavo, jog yra nustatyta, kad A. Jakubauskas iš bendrovės banko sąskaitos paėmė ir į savo sąskaitą pervedė 208 601,17 Eur bei jų panaudojimo bendrovės reikmėms jokiais apskaitos dokumentais nepateisino, tad tai laikytina bendrovei padaryta žala.
„Teismas negali sutikti su kaltinamojo iškelta versija, jog visus pervestus iš bendrovės banko sąskaitos sau pinigus jis panaudojo bendrovės reikmėms. Antai, kaltinamojo buvusi sutuoktinė parodė, kad pervedinėdavo pinigus už vyrą antstoliams. Be to, pinigai buvo pervedami ir šeimos nariams, tai patvirtino liudytoja“, – rašoma nuosprendyje.
Jame taip pat minimi trijų liudytojų patvirtinimai, kad A. Jakubauskas 2014 m. jiems grynaisiais grąžino beveik 180 000 paskolintų litų.
„Atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis įmonės darbuotojų gaudavo atlyginimą ar jo dalį grynaisiais pinigais, už kuriuos nebuvo pasirašoma, galima teigti, kad jie gaudavo didesnį atlyginimą nei jis buvo numatytas darbo sutartyse. Tačiau net ir tikint, kad išgrynintus pinigus A. Jakubauskas panaudojo įmonės reikmėms, teismas tokią veiką vis tiek linkęs vertinti kaip svetimo turto pasisavinimą“, – rašoma nuosprendyje, akcentuojant, kad pirmiausia taip buvo nuslepiami privalomi sumokėti mokesčiai, o darbuotojai dėl to gaus mažesnes senatvės pensijas, be to, taip buvo padedama išvengti antstolių atliekamų išieškojimų.
Nors A. Jakubauskas tvirtino, kad bendrovės buhalteriniai dokumentai buvo laikomi konteineriuose, o juos kažkas pavogė, tokia versija teismo neįtikino.
„Darytina išvada, kad dokumentai buvo paslėpti tyčia, siekiant nuslėpti ir tuos faktus, kad buvo apgaulingai tvarkoma apskaita bei savinamos bendrovės piniginės lėšos. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis nepateikė jokių „juodosios buhalterijos“ (nelegalios apskaitos) užrašų, kas paprastai sutinkama panašaus pobūdžio bylose (padidintų atlyginimų statybininkams sumokėjimo, gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų, mokesčių už keltus, kuro išlaidas ir t.t.). Visa tai rodo, kad dokumentų dingimu ir neišsaugojimu buvo suinteresuotas tik kaltinamasis A. Jakubauskas. Taip buvo maskuojamas bendrovės lėšų pasisavinimas“, – rašoma nuosprendyje.
Kadangi A. Jakubauskas iki šiol nebuvo teistas, dirba, civilinio ieškinio byloje nebuvo, jam, teismo vertinimu, už padarytas nusikalstamas veikas yra skirtinos baudos. O pasisavintas svetimas turtas yra vertinama kaip nusikaltimo rezultatas, todėl turi būti konfiskuojamas.
Pripažinus A. Jakubauską kaltu teismas jam skyrė subendrintą 37 600 Eur (1 000 MGL) baudą, kurią jis turi sumokėti per metus, bei konfiskavo 208 601,17 Eur. Laikinas nuosavybės teisių apribojimą į jo turtą paliktas galioti iki bus išieškota bauda.
Šis nuosprendis dar gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui.
ISTORIJA
Kai 2017-ųjų pabaigoje Klaipėdos krepšinio klubas „Neptūnas“ ėmė skęsti skolose ir buvo ties žlugimo riba, jį valdžiusios Asociacijos Klaipėdos miesto krepšinio sporto klubas „Neptūnas“ valdybos prezidentu buvo Artūras Jakubauskas.
Galiausiai asociacijos nariai nusprendė klubą perleisti verslui, bet po komplikuotų naujų savininkų paieškų, klubo direktoriaus Artūro Žalio atleidimo, asociacija išreiškė nepasitikėjimą A. Jakubausku ir jį atleido iš prezidento pareigų.
Asociacija Registrų centro sprendimu buvo likviduota 2022-ųjų liepą, nes neteikdavo metinių finansinių ataskaitų.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Dienos aktualija“
Parašykite komentarą