Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-11-19 |
Yra mokslas ir yra besimokantys. Vieni tai daro tik gyvenimo pradžioje, kiti nenustoja iki pat mirties. Tai aišku svarbu, bet aš ne apie tai. Skaitydamas ne vieną populiarų ar net grynai mokslinį straipsnį už gudraus pavadinimo randu įdomių dalykų. Vienas iš jų yra Dunningo-Krugerio efektas, kai mažesnių gabumų žmonės nesugeba suvokti savo gebėjimų ribotumo.
Pagrindinė šio efekto idėja yra tokia: jei ko nors nežinai, tai tu taip pat negali atpažinti, kad to nežinai. Bandau paaiškinti.
Paprastas ir gana įprastas pavyzdys: studentai, neišlaikę egzamino, jaučiasi nusipelnę daug didesnio pažymio. Jie pervertina savo žinias ir gebėjimus ir taip negali tiksliai įvertinti savo veiklos rezultato.
Taip atrodo problema teoriškai, bet pereikime į praktinį gyvenimą. Jei pažiūrėsime į mūsų politikus ir rinkimų rezultatus, tai pamatysime ne vieną, kuris tampa perdėm savimi pasitikinčiu aukštos valdžios nariu. Štai išrinktas Petras Gražulis į Europos parlamentą, o jo „efektyvi“ veikla mūsų Seime daug kam krenta į akis. Ne mažiau ryškus ir Viktor Uspakich, tik čia priežastys yra kiek kitos.
Neretai vienos srities specialistas (verslininkas ar medikas) pamano, kad jų žinios ir intelektas gali būti pamatu kitoje veiklos sferoje. Kaip sakydavo vienas verslininkas, kai aš ateisiu į valdžią, man biurokratai dūzgs kaip bitutės. Atėjo, pabuvo, išėjo.
Tiesa, politikoje protingesni pradeda prisitaikyti. Tai yra, jie gali ir mokytis, kas būdinga ne visiems. Jei jis buvo ekspertas kai kurioje sferoje, tai jam tampa būtina suprasti, kad trūksta žinių ir gebėjimų kitur. Dažnokai jie gali nusivilti savo galimybėmis. Tačiau po mokymosi naujoje srityje, kai žmonės įgyja daugiau informacijos ir tampa tam tikros temos ekspertais, jų pasitikėjimo lygis vėl pradeda gerėti.
Jei kam įdomu, ryškiausias pavyzdys dabarties politikoje yra Donaldas Trumpas. Pirmosios kadencijos metu jis neišvengė rimtų klaidų, nes verslo taktiką naudojo visur. Dabar jis, kiek pasimokęs, tikėsimės, nedarys tiek klaidų, kiek jų pridarė anksčiau.
Nors Dunningo-Kriugerio efekto dar niekas nepaneigė. Priminsiu, kad tai tam tikras savęs pervertinimas, nesuprantant savo ribotumo.
Pasitikėjimas savimi yra geras dalykas. Pasitikintys žmonės dažniausiai būna sėkmingesni įvairiose srityse. Nesvarbu, ar moksle ar versle, bet ši savybė turi ir begalę neigiamų pusių. Kadangi kalbame ne tiek apie gerąsias, bet labiau apie blogąsias perdėto pasitikėjimo savimi savybes, tai reikėtų bent kelias ir jų įvardinti.
Arogancija: draugai pernelyg savimi pasitikintį kolegą suvokia kaip pasipūtėlį; praleistos galimybės: nesiima tų užduočių, kurios atrodo per lengvos; pervertintos galimybės: imasi darbų ar projektų, kuriems neturi reikiamų žinių ar įgūdžių; šeimos problemos: rūpinimasis tik savo sugebėjimais ir veikla, atriboja partnerį (-ę) nuo bendravimo ir gerų santykių; vaikai, paaugliai ar net kai kurie suaugę yra žymiai daugiau linkę rizikuoti nei pasyvesni; labai savimi pasitikintys žmonės dažnai gali blefuoti, įtikinėdami kitus, kad jie tikrai turi gebėjimų, slypinčių už išpūsto savęs neįvertinimo jausmo.
Žinojimas savo sugebėjimų ir galėjimas juos teisingai įvertinti yra būtinas realiame gyvenime. Versle klaidingą sprendimą reguliuoja rinka, o politikoje, kuri reguliuoja kitų žmonių gyvenimus ir net likimus, tai gali tapti itin pavojinga. Tiesa, demokratijoje politikai dažnai renkami, todėl tai klausimas rinkėjams, kurie pasirenka P. Gražulį, V. Uspakich ar D. Trumpą.
O ką daryti, kai viskas atvirkščiai: sugebi, gali, turi kompetencijų, o vis iki galo savimi nepasitiki.
nereikia laukti galo, reikia veikti kiek gali