Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-11-14 |
Įprastai pamačius nuotrauką, norisi kalbėti apie tai, kas joje pavaizduota, pasakoti istoriją, nes fotografija aprėpia svarbius kontekstus, susijusius su reikšmingais pokyčiais, jos reikšmė neginčijama išsaugant paveldą bei atmintį. Fotografijos dėka mes galime susidaryti tikrovišką vaizdą apie Klaipėdos nykstantį arba, daugeliu atvejų, jau išnykusį architektūrinį paveldą, apie įvykius bei čia gyvenusius žmones. Tačiau žvelgiant iš miesto istorijos perspektyvos, norisi užpildyti vieną spragą, paliktą įvairiose studijose apie Lietuvos fotografijos istoriją. Todėl nesigilinsime į miesto istorijos atspindžius vaizduose, bet trumpai apžvelgsime pačios fotografijos Klaipėdoje raidą.
Iškart kyla klausimas: nuo ko atsispirti, kurie metai laikomi Klaipėdos, tiksliau, Memelio fotografijos pradžia? Vis dėlto vienas šiaudas yra – tai apskritai fotografijos išradimas, kuris buvo paskelbtas 1839 m. Paryžiuje. Klaipėdoje ši žinia pasklido per laikraštį „Memeler Wochenblatt“ 1839 m., kur buvo paminėtas Dageuerro išradimas. Tiesa, šiame straipsnelyje kalbama apie pono Liemanno išradimą, o Daguerro išradimas paminėtas lyg tarp kitko… Nesigilindami į šios žinutės tikslumą bei patikimumą, galime teigti, kad Klaipėdoje žinia apie fotografijos pradžią jau buvo pasklidusi.
Klaipėdos fotografijos pradžia
Klaipėdos fotografijos istorijai svarbi žinutė, liudijanti apie dagerotipų* ateljė buvimą Klaipėdoje, paskelbta 1852-ųjų laikraštyje „Memeler Wochenblatt“, kur nurodoma, jog Rosgarteno g. (dab. Vytauto g.) yra įsikūrusi M. Cohno dagerotipų portretų ateljė.
M. Cohno dagerotipų iki šiol neteko aptikti nei muziejuose, nei archyvuose.
Kas vyko Klaipėdoje fotografijos srityje tarp 1839 ir 1852 metų, kol kas sunku įvardinti, nes mažai išlikę šaltinių arba jie neprieinami. Taigi kol kas Klaipėdos fotografijos atsiradimo pradžia a priori galime laikyti 1852 metus.
Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje saugomame AdM (Arbeitsgemeinschaft der Memellandkreise) archyve rastos fotografijos – du portretai, datuojami 1864 m. Tai Georgas Ludwigas Naujoks ir jo žmonos Caroline Bertha Naujoks portretai, priklijuoti Naujoks šeimos kortelėje.
Georg Ludwig Naujoks Klaipėdoje mokytojavo 53 metus, buvo Žardžių (Rosgarten) mokyklos pagrindinis mokytojas. Mokykla veikė Hospitalstrasse 10-11 (dab. Ligoninės g.). Sūnus Hans Gotthilf Robert Naujoks – garsus dainininkas (baritonas), dažnai koncertavęs Šaulių namų ir Viktorijos viešbučio salėse.
Šios nuotraukos kol kas yra seniausios rastos klaipėdietiškos fotografijos.
Klaipėdoje jau nuo XIX a. vidurio veikė įvairios fotosalonai, kuriose darbavosi fotografai. Pagrindiniame miesto laikraštyje „Memeler Dampfboot“ išlikusios pačios svarbiausios žinios apie Klaipėdoje veikusias fotoateljė, čia dirbusius fotografus bei rengiamas parodas.
1857 m. dienraštyje „Memeler Dampfboot“ buvo publikuotas skelbimas apie fotografo Carlo Dreyerio, atvykusio iš Karaliaučiaus, ateljė atidarymą. Pastarasis skelbėsi turįs ilgametę patirtį, o jo fotografijos ateljė veikia kasdien bet kokiu oru. Taip pat patariama, kad fotografijoms ir dagerotipams, daromiems ant popieriaus, geriausiai tinka juoda apranga, o naujausiam išradimui – fotografijai ant stiklo – tinkami ir spalvoti drabužiai. Šis fotografas aktyviai skelbėsi dienraštyje „Memeler Dampboot“, siūlė ir senų dagerotipų valymo paslaugas.
Remiantis 1858 m. adresų knyga, galima teigti, kad C. Dreyeris turėjo savo ateljė Polangen str. 46. Tačiau apie patį fotografą žinios labai menkos. Skelbiama, kad jis atvyko iš Kionigsbergo. Jis minimas ir J. Sembritzkio knygoje, esą žinomas dailininkas E. G. J. Waldhaueris (dailininkas, piešimo mokytojas, gyvenęs Klaipėdoje nuo 1843 metų, dirbęs piešimo mokytoju mokyklose) pagal C. Dreyerio fotografijas piešęs Klaipėdos miesto vaizdus iki didžiojo gaisro. Išeitų, jog Carlas Dreyeris fotografavo miestą jau iki 1854 metų. Šio autoriaus portretų rasta Lietuvos muziejuose bei Estijos archyve, tačiau Memelio vaizdo neteko aptikti.
Užsimenant apie seniausią miesto vaizdą, reikėtų paminėti ir Otto Weidtkės pavardę. Vienu seniausių išlikusių miesto vaizdų laikoma nuotrauka, 1970 m. išspausdinta laikraštyje „Memeler Dampfboot“, kur buvo nurodyta data 1859-ieji, tačiau dėl jos vis dar abejojama.
Šios fotografijos autorius Otto Weidkė nustatytas Kęstučio Demerecko dėka.
Liepojos gatvė buvo tapusi fotografų alėja…
XIX a. antroje pusėje Klaipėdoje veikė apie 17 fotoateljė. Dauguma jų buvo išsidėsčiusios Naujamiestyje: Liebauerstrasse (liet. Liepojos, dab. Herkaus Manto), Topferstr. (dab. Puodžių), Polangenstr. (dab. S. Šimkaus, S. Daukanto), Rosgartenstr, (dab. Vytauto) gatvėse.
Tuo metu dirbo fotografai: M, Cohn, H. Ellrich, F. Lass, Franc Hahn, J.R. Geicke, Otto Weidtke, Carl Syberg, R. Moewig, Max Garfein, Jozef Blaschy, C. Elwenspoek, Max Ehrhardt, J. R. Geicke, A. Hennig ir kiti. Tai buvo vieni pirmųjų Klaipėdoje dirbusių fotografų, kai kurie iš jų buvo atvykę iš Kionigsbergo, Berlyno, Tilžės ir kitų miestų.
Liepojos gatvė buvo tapusi fotografų alėja. Neretai būta atvejų, kai tose pačiose patalpose paeiliui buvo įkuriamos vis kitų fotografų ateljė. Pastate Libauerstr. 20 įvairiais laikotarpiais XIX–XX a. dirbo net septyni: Otto Weidtke, Carl Syberg, Max Garfein, Jozef Blaschy, C. Elwenspoek, Max Ehrhardt, Willy Fey. Libauerstr. 23 – Otto Weidtke, Max Koplow, Karl Anders, Otto Lehmann.
Įvairių fotografų studijos veikė Palangos, Puodžių, Biržos, Alexanderstr. (dab. Liepų) gatvėse.
XIX a. pabaigoje fotografijos atsiradimui spaudoje didelę įtaką darė ištobulėjusios fotografavimo bei reprodukavimo technologijos, kurios leido greitai fiksuoti ir reprodukuoti nuotraukas. Jautresnių medžiagų dėka pagreitėjo vaizdo fiksavimas, o iki tol naudotą reprodukavimo būdą – raižinius ant medžio, metalo bei litografiją – pakeitė cinkografija, leidusi nuotraukas reprodukuoti žymiai greičiau. Fotografo amatas tapo itin patrauklus, nes nebereikėjo ypatingų įgūdžių. Tai lėmė žymiai didesnę sklaidą ir panaudojimą. Atsirado ir dar vienas patrauklus fotografijos panaudojimo būdas – visų geidžiamas atvirukas.
Atvirlaiškiai labai greitai išpopuliarėjo ir buvo siuntinėjami iš vienos vietos į kitą, todėl suklestėjo tiek leidėjų, tiek fotografų verslas.
Tuo metu fotografijos atsirado ir spaudoje. Pirmosios Klaipėdos fotografijos leidiniuose atsirado 1898 metais. Iliustruotame gide „Neuer iliustrierter Führer durch Memel und Umgegend“ buvo paskelbta dešimt Maxo Garfeino ir penkios Johno Grevės nuotraukos.
Tų pačių autorių fotografijos išspausdintos ir A. Zweko knygoje „Lithauen “.
Fotografija Klaipėdoje XX a.
Fotografijos išpopuliarėjimą liudija ir XX a. pradžioje pagausėjusios amatininkų gretos. XX a. Klaipėdoje dirbo nemažai fotografų: Max Ehrhardt, Willy Fey, Karl Anders, Otto Lehmann, Max Kopplow, Otto Weidtke, A. O. Schmidt, Herman Willy, W. Zacharias, A. Hennig, Leon Balk ir kt.
Maxas Ehrhardas – vienas žinomiausių, jo fotografavimo spektras labai įvairus: jis fiksavo Klaipėdoje vykstančius įvykius, miesto vaizdus, kolektyvus, portretus bei gamtovaizdžius. Jo veikla Klaipėdoje nuo 1900 m. truko keturis dešimtmečius. Remiantis adresų knygomis, laikraščių skelbimais bei rastomis įvairių archyvų nuotraukomis, galima teigti, jog M. Ehrhardas Klaipėdoje dirbo iki 1938 m. Jo fotoateljė buvo įsikūrusi Libauer str. 20 (dab. Herkaus Manto g.), namas neišlikęs.
Makso Erhardto stiklo negatyvų kolekcija saugoma Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje.
„Iš pradžių pagrindinis darbas buvo portretavimas paviljone. Vėliau vis dažniau ėmė fotografuoti reprezentacines miesto ir apylinkių vietas, išskirtinius objektus, ėmėsi atvirukų leidybos. Fotografui rūpėjo ne vien klientų užsakymai, bet ir pačių įvykių fiksavimas, jų įamžinimas. Jo dėka iki mūsų dienų išliko įsimintiniausi 1920–1923 m. įvykiai. Vėliau tęsė šį darbą tapdamas epochos ir krašto metraštininku. Bendradarbiavo su Klaipėdos ir Lietuvos periodine spauda, rengė parodas. […] Apie 1935 m. savo fotoateljė pardavė fotografui W. Fejui (W. Fey), likdamas laisvai samdomu fotografu. Paskutinė jo nuotrauka datuojama 1938 m. birželio 21 d. M. Ehrhardtas amžininkų prisimenamas kaip linksmas, energingas, smalsus, mėgęs bendrauti, tačiau nepraktiškas žmogus. Pasakojama, kad prie jo darbo sėkmės nemažai prisidėjo žmona“, – rašo Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.
Reiktų paminėti, kad Klaipėdą fotografavo ir atvykėliai iš kitur arba laisvai samdomi ir Klaipėdoje neturėję savo fotoateljė.
Klaipėdą bei apylinkes fotografavo žinomas fotografas iš Kionigsbergo Fritz Krauskopf.
Haro Šumacheris (Haro Schumacher), gimęs Nidoje 1905-aisiais ir miręs 1981-aisiais Oberammergau (Vokietija), 1920–1945 metų laikotarpiu dirbo Rytų Prūsijos ir Mažosios Lietuvos regione, taip pat ir Klaipėdoje, fiksavo miesto vaizdus bei įvykius. Antrojo pasaulinio karo metais buvo aplankyti ir kaimyniniai Latvijos, Estijos bei Lenkijos regionai. Haro Šumacherio archyvas saugomas Herderio institute Marburge (Vokietija). Haro Šumacheris 1939-aisiais lankėsi Klaipėdoje. Pranešimuose buvo vaizdingai skelbiama apie atvykimą iš Kiolno „kameros žmogaus“ (Kamermann), kuris skaitė paskaitą I. Kanto mokykloje tema – „Boot und Kamera erobern unbekanntes Ostland“ (pažodinis vertimas Valtis ir fotokamera užkariauja nežinomą rytų kraštą).
1939 m. į Klaipėdą atvykusį Adolfą Hitlerį nufotografavo Hainrichas Hofmannas. 1938–1945 m. Klaipėdą fotografavo Rudolfas Jenettas, Judelis Kacenbergas, Chanonas Levinas ir kt.
Lietuviškoji fotografija Klaipėdoje
Gali kilti pagrįstas klausimas – kur lietuviškoji fotografija Klaipėdoje? Nors tarp fotografų būta ir lietuviškų pavardžių, tačiau sunku nustatyti, ar jie atstovavo lietuviškajai fotografijai, nes Klaipėdos krašte lietuviškai skambanti pavardė nebūtinai priklausė lietuviui: Adam Kawohl, Albert Kawohl, Martin Pöszus, S. Ruddies, M. Kencklies ir kt.
Vienintelis, pasiskelbęs, kad yra pirmosios lietuviškos meno fotografijos atstovas – Antanas Jankauskas. Tiesa, kartais pasirašinėdavęs Anton Jankowsky, turėjęs fotoateljė Liepojos gatvėje.
Dar vienas galimas lietuviškos fotografijos atstovas – M. Pėžius, kurio reklama Kišeniniame 1935–1936 m. kelionių vadove skelbė: „Įvairūs fotografijos darbai atliekami sąžiningai ir pigiai“.
Po 1923 m., kai Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos, įvairūs lietuvių žurnalistai ir fotografai važinėjo po Lietuvą, fotografavo miestus bei miestelius, tarp jų ir Klaipėdą. Vienas iš jų – žurnalistas ir redaktorius Vincas Uždavinys (1902–1983). Jo fotografijų kolekcija saugoma Šiaulių „Aušros“ muziejuje. Šioje kolekcijoje yra apie 90 Klaipėdos vaizdų, darytų 1929–1934 metais.
Klaipėdą yra fotografavę ir kiti Lietuvos fotografai, pavyzdžiui, Vytautas Augustinas, Mečys Barkauskas, Kazys Kriščiūnas, Jokūbas Skrinskis.
Fotografija ir menas
Ar fotografija yra menas, ar tik objektyvus tikrovės liudijimas, ar manipuliavimas ja? Šis klausimas aktualus ir šiandien, kalbant apie istorinę fotografiją.
Ankstyvojoje fotografijoje dominavo komercinis interesas, ji nebuvo laikoma menu. Tačiau negalima paneigti, jog daugelis XIX a. nuotraukų kėlė ir tebekelia estetinį pasigėrėjimą, be to, kai kurie fotografai nuotraukas apipavidalindavo gana meniškai, o jų antrąsias puses puošė prašmatnūs fotografų amatą reprezentuojantys ženklai.
XIX a. pabaigoje fotografai, be įprastų rekvizitų fone – vaizdingų kalnų, upių, palmių, – pradėjo puošti pačias nuotraukas. Jų aversuose atsirado Jugendo stiliaus elementų. Pradėtos gaminti puošnios vinjetės su gėlių ar augalų ornamentais, kurios kartais atspindėdavo asmens charakterį, profesiją ir interesus. Paruoštų vinječių galima buvo nusipirkti fotoaparatų parduotuvėse arba fotostudijose. Vis dėlto tai irgi turėjo komercinį atspalvį – šios nuotraukos buvo brangesnės, nei paprastos.
Kai kurie fotografai skelbėsi apie meno ir fotoateljė įkūrimą, prie pavardžių skelbimuose ir adresų knygose nurodoma: Maler und Photograph (liet. dailininkas ir fotografas). Be minėto A. Jankausko, skelbėsi ir kiti: Francas Hahn, M. Pöszus, J. R. Geicke, Otto Lehmann. Kita vertus, ir pats L. J. M. Daguerre buvo dailininkas…
Jau XIX a. II pusėje Klaipėdoje organizuojamos fotografijų parodos. 1874 m. „Viktorijos“ viešbučio didžiojoje salėje Louis Ley iš Berlyno organizavo stiklo-fotografijų parodą, kurioje eksponuotos įvairiausių pasaulio šalių nuotraukos. Apie tai nuolat skelbdavo tų metų laikraštis „Memeler Dampfboot“.
Tais pačiais metais vyko M. Rosenthal stiklo fotografijų paroda Šaulių namuose.
Peržengus XX a. slenkstį fotografijos, kaip meno rūšies, parodų atsiranda daugiau. Žinome, jog Maxas Ehrhardtas organizavo ne vieną parodą.
„Antrosios krašto amatų parodos metu (1925) Šaulių namuose M. Ehrhardtas surengė parodą: 100 fotografijų buvo įamžintos 1925 metų miesto gyvenimo akimirkos – Klaipėdos krašto dainų šventė, Didžiosios Britanijos ir Olandijos karinių laivų vizitai. Ji gausiai lankyta, daugelis klaipėdiečių nuotraukose atpažino save“, – rašo Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.
Deja, fotografijos išblaškytos po visą pasaulį, saugomos archyvuose ir, be abejo, asmeniniuose albumuose, didelė dalis apskritai išnyko istorijos verpetuose, daugelis įvairių archyvų nuotraukų nėra atpažintos, jų autoriai nenustatyti. Todėl labai sunku sudėlioti išsamų Klaipėdos fotografijos istorijos pasakojimą. Toli gražu ši tema dar neištyrinėta iki galo, o gal to ir neįmanoma padaryti. Bet kokiu atveju, Klaipėdos fotografijų paieška tęsiasi…
*Dagerotipija (pagal L.‑J.‑M. Daguerre’o pavardę + gr. typos – spaudas), fotografinio atvaizdo gavimo būdas. Poliruota pasidabruota vario plokštelė veikiama jodo garais. Jos paviršiuje susidaro šviesai jautrus sidabro jodido sluoksnis. Veikiant šviesai šiame sluoksnyje susidaro nematomas atvaizdas. Ryškinama gyvsidabrio garuose, kurie nusėda ant apšviestų plokštelės vietų ir sudaro baltą sidabro amalgamą. Fiksuojama natrio tiosulfato tirpalu. Neapšviestose plokštelės vietose iš jų pašalinus šviesos nepaveiktą sidabro jodidą atidengiamas veidrodinis paviršius. Pozityvą (vadinamą dagerotipą) galima matyti pakreipus plokštelę taip, kad ji atspindėtų šviesą. Dagerotipiją 1833 m. išrado prancūzų dailininkas L. J. M Daguerre. Tai buvo pirmasis praktinis fotografijos būdas. 1839 01 07 Prancūzijos mokslų akademijos posėdyje prancūzų fizikas D. F. J. Arago paskelbė apie šį išradimą; ši data laikoma fotografijos pradžia. (Iš https://www.vle.lt/straipsnis/dagerotipija/)
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba
Ačiū už įdomų straipsnį.