Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2024-11-12 |
Metų metus teismuose nagrinėtose bylose dėl situacijos, kai su galimai neteisėta archeologų pagalba Pajūrio regioniniame parke buvo pastatyta vila, priimtas dar vienas sprendimas.
Pirmos instancijos teismas nurodė, jog ji turi būti nugriauta, o griovimo išlaidas turės padengti trys valstybinės institucijos.
Žiniasklaida daug kartų ir plačiai buvo aprašiusi šių statybų istoriją ir ją nagrinėjusių teismų procesus. Viskas prasidėjo dar 2014 metų kovą, kai buvo priimtas Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo buvo nustatyta, kad UAB „Bostora“ valdomame Pajūrio regioniniame parke, Šaipių kraštovaizdžio draustinyje, esančiame 10 ha sklype anksčiau buvo sodyba ir tai atvėrė kelią naujai statybai – Klaipėdos rajono savivaldybės administracija statybos leidimą išdavė 2016 m. rugpjūtį.
2018 m. kovą Generalinės prokuratūros prašymu teismo procesas buvo atnaujintas, nes Kultūros paveldo departamentas informavo Pajūrio regioninio parko direkciją dėl galimo archeologinių tyrimų duomenų klastojimo ir pateikė Mokslinės archeologijos komisijos posėdžio protokolo išvadą. Joje konstatuota, kad UAB „Statybų archeologija“ galimai klastojo duomenis, neadekvačiai vertino tyrimų rezultatus. Šios įmonės archeologas Darius Balsas buvo nurodęs, kad rado iki 20 centimetrų storio XIX-XX a. pradžios kultūrinį sluoksnį su smulkiomis plytų duženomis, degėsiais ir pavieniais radiniais ir tai esą liudija, jog čia buvo gyvenamasis namas.
Atnaujinus procesą tiek pirmos instancijos, tiek ir Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, jog tokiais tyrimais neįrodyta, jog šioje vietoje anksčiau buvo sodybvietė su gyvenamuoju namu. Bylose buvo pabrėžta ir aplinkybė, kad 1944 m. spalį darytoje detalioje aeronuotraukoje šiame sklype nebuvo užfiksuota sodyba ar jos griuvėsiai.
2022-ųjų gegužę prokuratūra išplatino pranešimą, kad kreipėsi į teismą su civiliniu ieškiniu dėl statybos leidimo panaikinimo ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimo. Ši byla buvo nagrinėjama Plungės apylinkės teismo Plungės rūmuose. Atsakovais joje buvo naujųjų pastatų savininkai Linas ir Vaida Patapai, UAB „Bostora“, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Kultūros paveldo departamentas ir Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija.
Prokuratūra prašė, kad griovimo ir statybvietės sutvarkymo darbus savo lėšomis atliktų UAB „Bostora“ ir Patapai per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tai pat prašyta panaikinti Statybos inspekcijos 2018 m. kovą išduotą pažymą apie statinio statybą be nukrypimų.
L. Patapas, kaip ir jo žmona, nesutikęs su tokiu prokuratūros reikalavimu, teisme aiškino, kad pasistatė gyvenamąjį namą pagal visus įstatymus ir nemato jokios nei savo, nei UAB „Bostora“ kaltės. Anot vyro, namas yra vienintelė jų šeimos gyvenamoji vieta, jis esą niekam nekliudo ir gali toliau stovėti, nes neva nepažeidžia jokio viešojo intereso. Jis taip pat akcentavo, kad už 500 m jau yra suplanuotos dvi naujos sodybos, vienoje jau yra išpilti pamatai.
Vyras taip pat dėstė, kad kai UAB „Bostora“ įsigijo žemės sklypą iš bankroto administratoriaus, prie jo dokumentų jau buvo pridėta istorinė medžiaga, tad įmonė inicijavo archeologinius tyrimus.
Tuo metu Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos atstovas direktorius Darius Nicius palaikė prokuratūros ieškinį ir tikino, kad namas sklype turėtų būti griaunamas, nes priešingu atveju būtų įteisinama neteisėta veika.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovės, irgi palaikiusios tokį ieškinį, akcentavo, jog žemės sklypas yra ypač jautrioje teritorijoje, kurioje statybos daro ypatingą žalą.
Bylą išnagrinėjusi teisėja Giedrė Kandratavičienė konstatavo, jog prokuratūros ieškinys yra tenkintinas iš dalies.
Teismas akcentavo, kad šiame sklype statyba yra negalima ir UAB „Danės projektai“ parengtas gyvenamojo namo su 6 pagalbiniais ūkio paskirties pastatais ir kasamos kūdros projektas prieštaravo tuo metu galiojusio Saugomų teritorijų įstatymo nuostatoms, Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano sprendiniams. Pripažinus statybų leidimą neteisėtu, atitinkamai buvo pasisakyta ir dėl Statybų inspekcijos pažymos.
Anot teismo, galiojantys teisės aktai nesuteikia teisės įteisinti tokių statinių. Jis nesutiko su argumentais, kad jie jokios žalos visuomenei ir viešajam interesui daryti negalėjo, nes esą niekam netrukdo.
„Pažymėtina, jog būdingo, tradicinio kraštovaizdžio išsaugojimas yra vienas iš pamatinių kraštovaizdžio draustinių, įskaitant ir Šaipių kraštovaizdžio draustinį, steigimo tikslų, nes konkretaus gamtinio ar kultūrinio kraštovaizdžio dominavimas sudarė prielaidas atitinkamoms vertybėms susiformuoti bei formuotis šiuo metu. <…> Nenustačius buvusios sodybos fakto, jos atkūrimas ginčo žemės sklype nagrinėjamu atveju iškreiptų tradicinį kraštovaizdį. Paminėtina, kad Žemės sklypas yra šalia išskirtinai natūraliems gamtos procesams palikto Plazės gamtinio rezervato, sklypo vakarine riba praeina itin gausiai saugomų teritorijų lankytojų naudojama dviračių turizmo trasa, todėl sodybos atkūrimas ten, kur jos niekada nebuvo, vienoje iš lankomiausių parko vietų nėra suderinamas su teisingumo principu“, – rašoma teismo sprendime.
Jame konstatuoja, kad pastatai turi būti nugriauti, bet ne per tris mėnesius, nes tai yra per trumpas laikotarpis, o per pusę metų.
Taip pat teismas konstatavo, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracija išduodama tokį statybos leidimą nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek buvo būtina, todėl yra iš dalies atsakinga ir privalo prisiimti atsakomybę už kilsiančias pasekmes. Teismas atsakingu laiko ir Kultūros paveldo departamentą, nes jo Mokslinės archeologijos komisija iš pradžių pritarė D. Balso žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaitai be pastabų.
„Teismo vertinimu, nepateisinama yra situacija, kai kompetentingi specialistai, archeologai, teikiantys ekspertines ir patariamąsias išvadas valstybės institucijai – Kultūros paveldo departamentui – iš pradžių archeologo pateiktai išvadai pritaria be pastabų, nereikalaudami jokių papildomų duomenų pateikimo (pvz., kartografinės medžiagos, aerofotonuotraukų ir pan.) ar papildomų tyrimų atlikimo, o vėliau šias išvadas pakeičia nurodydami, kad tyrimą apibendrinanti išvada, visgi, yra netinkamai suformuota. <,..> Teismo vertinimu, Mokslinės archeologijos komisijos nariai šiuo atveju atsainiai atliko savo pareigas, patvirtino posėdyje ataskaitą nereikalaudami jokių papildomų duomenų ar tyrimų“, – rašoma sprendime.
Atsakinga dėl neteisėtos statybos ir kylančių pasekmių teismas laiko ir Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkciją (buvusi Pajūrio regioninio parko direkcija), nes ji irgi nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek buvo būtina kompetentingai valstybės institucijai.
Tuo metu patys statytojai – Patapai ir UAB „Bostora“ – anot teismo, nėra atsakingi už kilsiančias pasekmes dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo.
Teismo sprendimu, Kultūros paveldo departamentas turės padengti pusę, rajono savivaldybė – 30 proc., o direkcija – 20 proc. pastatų griovimo ir teritorijos sutvarkymo išlaidų.
Toks sprendimas dar gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.
INFORMACIJA
Teismo sprendime pažymėtima, jog Saugomų teritorijų įstatyme numatytomis išimtimis įstatymų leidėjas siekė atkurti teisingumą ir leisti Lietuvos Respublikos piliečiams atstatyti per Antrąjį pasaulinį karą sunykusias sodybas.
Šis sodybų atkūrimo procesas baigsis nuo 2028 m. sausio 1 d. pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir nauji teisės aktai apskritai nebenumatys galimybės draustiniuose atstatyti sodybos pastatus buvusioje sodyboje.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Dienos aktualija“
Visi mes žinom, kad tokiose vietose su statybom reikia būti ipatingai atsargiais, ne bent turi daug pinigu ir rizikuoja, jei nugriaus dideles bedos nebus.Čia norai kalti.
Kažkaip visai pasiuto tas mūsų teisingumas. Su tokiu teismų veikimo vektoriumi, žiū ir ir iki „Skautų draustinio” prisikapstys. Nors ne! Teisingumas irgi turi ribas.
O kas tai yra Skautų draustinis? Kodėl reikia prie jo kapstytis?
Vila Tarp Vėjų ir Įstatymų
https://suno.com/song/2ffe6473-fa02-4d22-8188-39a83b242da1
[Verse 1]
Seniai stovėjusi ant kranto, tyliai dunda
Prieš bangas ir dangaus smėlį šaltą,
Žemės prisiglaudusi vila žalia,
Kur rankos statė, mintys statė, bet ne širdis jų gyva.
[Chorus]
Vila tarp vėjų ir įstatymų,
Stovėjusi prieš laiką be sapnų,
O koks likimas jos laukia dabar –
Argi tik sapnas bus, ar teismo tamsa?
[Verse 2]
Tyrėjų rankos tiesė kelią jos,
Seno paveldo ieškojo tarp plytų nakties,
Ar buvo čia šimtmečių tylos pėdsakas koks,
O gal tik iliuzija šiaurinio krašto šviesos?
[Chorus]
Vila tarp vėjų ir įstatymų,
Stovėjusi prieš laiką be sapnų,
O koks likimas jos laukia dabar –
Argi tik sapnas bus, ar teismo tamsa?
[Bridge]
Ten valdininkai šnara, popieriai krinta,
Kaltinimai, sprendimai – kas ją užgesina?
Tačiau ji lieka, kol krantas ją girdi,
Kol naktį, tylą, gamtą ir vėją apkabina ji.
[Chorus]
Vila tarp vėjų ir įstatymų,
Stovėjusi prieš laiką be sapnų,
O koks likimas jos laukia dabar –
Argi tik sapnas bus, ar teismo tamsa?
[Outro]
O ji ir toliau stovės ant vėjo pečių,
Net jei teismai tylą griaus ir klos lentų,
Tai vila, kurios niekas nesudaužys,
Tarp jūros giedros ir teisingumo gilios naktys.
Tarnybose firbo GYVI žmonės, kurie dėjo SAVO parašus. Manyčiau, kad ne už ačiū. Tsi ir apmokėt turi jie. O ne biudžetinės įstaigo iš mūsų visų pinigų. Ir nesamonė, kad statybininkai ir sąvininkai nekalti, nes „nieko nežinojo”…
Būtent!
Šaunu, tai yra beveik teisingas sprendimas. Būtų 100 procentų teisinga, jei konkretūs asmenys padengtų, o ne mokesčių mokėtojai.