Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-11-06 |
Atvėsus orams dažnas gamtos mylėtojas pradeda mąstyti, kaip padėti laukiniams paukščiams, kuriems šalta ir gili žiema gali būti pražūtinga. Lietuvos ornitologų draugija pateikia kelis pagrindinius patarimus, ką reikia daryti kiekvienam, norinčiam padėti šalia namų gyvenantiems sparnuočiams.
Konkrečią datą, kada pradėti lesinti paukščius, įvardinti yra sudėtinga, nes tai priklauso ne tik nuo oro sąlygų, bet ir nuo galimybių patiems paukščiams susirasti maisto. Geriausia pradėti lesinti smulkiuosius žvirblinius paukščius atvėsus orams ir prieš paspaudžiant pirmajam rimtesniam šaltukui, kad paukščiai spėtų susirasti lesyklą prieš didžiuosius šalčius. Negalima lesinti paukščių šiltuoju metų laikotarpiu – vėlyvą pavasarį, vasarą ar rudenį, nes šiuo laikotarpiu paukščiai patys gali susirasti maisto.
Tuo tarpu vandens paukščiai – gulbės, antys, laukiai – ypatingai pripranta prie lesinimo šiltuoju metų sezonu ir šąlant orams nesiruošia išskristi. Tokie paukščiai dažniausiai pasmerkti žūčiai.
Vandens paukščius lesinti galima tik žiemą, kai būna minusinė temperatūra, ir tik pilnai per žiemą neužšąlančiuose vandens telkiniuose. Pradėti lesinti reiktų tada, kai telkinių pakraščiai pasidengia tvirtu ledu. Kitu atveju paukščiai susiranda maisto patys.
Daugumai žmonių paukščių lesinimas žiemą neretai virsta trumpalaike akcija. Reiktų žinoti, kad žiemos pradžioje pradėjus lesinti, tai reikia daryti iki pavasario. Dažnai žiemos viduryje praradus entuziazmą užmirštami paukščiai, kurie jau būna pripratę prie kasdienio maisto davinio. Paukščiai pripranta pastoviose vietose surasti jiems paliekamo maisto ir jas lanko valandų tikslumu. Jeigu nustojama lesinti paukščius per pačius šalčius, didelė tikimybė, kad daugelis jų žus.
Tuo pačiu pradėti lesinti paukščius niekada nėra vėlu. Ypač ši pagalba aktuali antrojoje žiemos pusėje, kada natūralių maisto atsargų beveik nebelieka, o paukščiams jų ypač sunku susirasti ir dėl besikeičiančių oro sąlygų – tai atšyla, tai vėl stipriai šąla.
Prieš pradedant lesinti paukščius būtina įvertinti savo finansines ir laiko galimybes. Nesugebant nuolat lesinti paukščių, geriau ir nepradėti. Na, o jeigu pradedama – svarbu lesinti iki kol paukščiai lankosi lesyklose, kad nepadarytume jiems žalos.
Kaip teigia Liutauras Raudonikis, Lietuvos ornitologų draugijos direktorius, norint į savo įrengtas lesyklas privilioti kuo daugiau ir kuo įvairesnių paukščių, neužtenka pagaminti lesyklas bei jas iškelti tinkamose vietose. Būtina parinkti ir kuo įvairesnį lesalą. Kuo platesnis asortimentas, tuo sveikiau bus patiems paukščiams bei bus didesnė tikimybė sulaukti didesnės paukščių įvairovės.
Tinkamas lesalas paukščiams yra saulėgrąžos, linų, dilgėlių ir spygliuočių medžių sėklos, nesūdyti lašiniai, kruopos, obuoliai, nesaldinti avižiniai dribsniai. Taip pat sėmenys, aguonos, soros, avižos, pelai.
Negalima paukščių lesinti sūdytu, supelijusiu, supuvusiu ar surūgusiu, pažeistu parazitų maistu, taip pat negalima siūlyti ir chemikalais apdorotu grūdų ar sėklų. Paukščiams negalima siūlyti citrusinių vaisių (apelsinų, citrinų, greipfrutų), bananų žievės ir kai kurių džiovintų vaisių. Netinka juoda (ruginė) duona, sūrūs lašiniai.
Kada baigti lesinimą, parodys patys paukščiai – jie tiesiog nustos lankytis lesyklose ar specialiose maitinimo aikštelėse. Tai reikš, kad paukščiai jau savarankiškai gali susirasti maisto. Tik nereikia skubėti ir spręsti pagal kelių dienų lesyklų lankymo intensyvumą. Net pavasarį pasitaiko kelias dienas išsilaikančių šalnų ir tuomet vėl greitai prisimenamos lesyklos.
Paukščiams išgyventi žiemą galima pagelbėti ne tik įrengiant lesyklas, bet ir sodinant kai kuriuos krūmus ar medžius. Bene geriausiai tinka šermukšniai. Kai kurie miško paukščiai mėgsta paskanauti ąžuolo gilėmis.
Galima nenuskinti visų vaisių nuo obelų, kriaušių, vyšnių ar kitų vaismedžių, tą mielai padarys paukščiai. Jiems naudingos įvairių rūšių ir veislių gudobelės, agrastai, juodieji serbentai, vynvyčiai, sausmedžiai, vynuogės ir kt. Tiesa, ant daugumos medžių ir krūmų uogos ar vaisiai išbūna neilgai, tik iki žiemos vidurio – juos nulesa paukščiai arba jie nukrenta. Nelikus vaisių bei uogų, krūmų ir medžių žievėje smulkieji paukščiai galės susirasti pasislėpusių vabzdžių, nutūpę šakose – pailsėti ar pasislėpti nuo plėšrūnų.
Taip pat patartina neskubėti pjauti užaugusios žolės ar grėbti medžių lapų. Aukštoje žolėje paukščiai gali susirasti sėklų, o natūrali medžių lapų trąša yra svarbi ne tik dirvožemio gerinimui, bet ir paukščiams. Tai neatskiriama vietinių ekosistemų dalis, kurioje galima rasti augalų, grybų ir vabzdžių. Būtent pastaraisiais mielai pasivaišina paukščiai, taip praturtindami savo racioną.
Kaip pasirupint pasiemi sautuva ir iš dviliaupio