Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2024-11-05 |
Šiemet šalyje pradėtas maisto atliekų rūšiavimas dažnam vis dar kelia nemenką galvosūkį. Vieni teisinasi esą nepatogu, kiti tvirtina, jog tokių atliekų esą apskritai neturi. „Ekonovus“ Tvarumo akademijos vadovė Vilma Balčiauskaitė drąsina: rūšiavimas nebus sudėtingas, jei rasim laiko išmokti kelias esmines taisykles.
Klaipėda turi atskirus maisto atliekų konteinerius, todėl ir namuose tokios atliekos turėtų būti kaupiamos atskirai. Palmiros Martinkienės nuotr.
Šalies miestai rinkosi skirtingas maisto atliekų rūšiavimo strategijas. Dauguma miestų turi atskirus maisto atliekų konteinerius, todėl ir namuose tokios atliekos turėtų būti kaupiamos atskirai. Vilniečiai maisto atliekas renka į specialius oranžinius maišelius ir išmeta į mišrių komunalinių atliekų konteinerius.
„Skaičiuojama, kad vidutiniškai per metus vienas Lietuvos gyventojas iššvaisto apie 141 kg maisto, kuris neišrūšiuotas teršia aplinką – pūdamas sąvartynuose su kitomis atliekomis, išskiria šiltnamio efektą sukeliančias dujas“, – pažymi V. Balčiauskaitė.
Pasak jos, tinkamai išrūšiuotos maisto atliekos virsta augalams lengvai įsisavinamu maistinių medžiagų šaltiniu, iš jų gali būti gaminama energija, biodujos ir kiti vertingi ištekliai.
Galima mesti
Maisto atliekomis laikomas po gaminimo ar valgymo likęs maistas ir kitos atliekos. Atskirai nuo mišrių atliekų reikia rūšiuoti:
Negalima mesti
Parašykite komentarą