Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-10-06 |
Andrėjus Kudzevič – kūrėjas, maištininkas ir „Kuntrqultura“ prekinio ženklo įkūrėjas, kurio kelionė iš Kazachstano iki Klaipėdos atsispindi jo kūryboje.
Nuolatiniai pokyčiai ir blaškymasis tarp skirtingų kultūrų suformavo ne tik jo meninę viziją, bet ir stiprų ryšį su kontrkultūros idėja. Andrėjus teigia, jog siekia ne tik sukurti originalius dizainus, bet ir atspindėti savo asmenines patirtis, kurios įkūnija nesuvaldomą laisvės troškimą ir maištą prieš visuomenės normas.
Man pačiam visą laiką labiau buvo keista, kaip aš ir mano šeima atsidūrėm Kazachstane. Mano tėvas yra kilęs iš Rygos ir ten praleido visą savo gyvenimą, nemokėdamas nė trupučio rusų kalbos, tačiau tėvams išsiskyrus jis iškeliavo gyventi į Kazachstaną. Būtent ten aš ir gimiau, Almatos mieste, kuriame gyvenau iki 12-os metų. Vėliau sekė tėčio bandymai mus išvežti į Latviją, tačiau planas žlugo. Tiksliai nepamenu, kaip tai sužinojau, bet paaiškėjo, jog kažkada seniai mūsų tolimi giminaičiai buvo apsistoję čia, Klaipėdoje. Taip mums pavyko prieglobstį rasti Lietuvoje, į kurią atsikraustėm 2011 metais.
13-14 metų išvykau gyventi ir mokytis į Vilniuje esančius „lietuvių namus”, bet dėl blogų pažymių Vilniuje ilgai neužsibuvau. Klaipėdoje, nors ir sunkiai, bet sugebėjau baigti mokyklą, iki to mane vis mėtė ir mėtė į skirtingas mokyklas.
Ne, išmestas niekad nebuvau, mane mėtė per skirtingas mokyklas likimas. Gal ir buvau kiek problematiškas mokykloje, bet tą kompensuodavau daug kuo užsiimdamas, grojau teatre ir vien dėl to mokytojos atlaidžiau žiūrėdavo.
Nuo pat vaikystės nuolat rankose turėjau baltą popieriaus lapą, kur be sustojimo vis kažką piešdavau. Po to, prie piešimo prisidėjo dar ir lipdymas iš molio. Apskritai, tėvai, kai buvau mažas, mane vedė save išbandyti į kuo daugiau būrelių: būta įvairių sporto šakų, šokių, piešimas, šachmatai. Iki šiol pamenu, kaip pirmoje klasėje per vasaras atostogas tėvai man pasakė, jog tris dienas kiekvieną savaitę turėsiu pilną grafiką veiklų: ryte – baseinas, tada šachmatai, po pietų bėgimas ir vakare į sporto gimnastiką. Mano vaikystė buvo labai aktyvi ir įvairi, iš to gal kilo noras vis kažką naują išbandyti.
Tiesa pasakius, ne. 2015 metais nusprendžiau išmokti naudotis photoshop’u, jis ir buvo visko pradžia. Pradėjau daug piešti, eksperimentuoti. Piešiau įvairius dizainus draugams, pažįstamiems. Pradėjau mąstyti ir apie tai, ar būtų įmanoma iš to užsidirbti. Gal kiek juokinga, tačiau ne iš karto sugalvojau, jog mano dizainai ant marškinėlių gali kažkam patikti. Man tiesiog reikėjo pasidaryti sau marškinėlius, nes jau nebeturėjau drabužių. Ėmiau ir pabandžiau. Bandymas truko pusę metų, bet kažkas pavyko.
Keli veiksniai – mano pavardė Kudzevič, mano mėgstamiausia grupė „Kunteynir”, o pavadinimas „kūno kultūra” buvo užimtas.
Galima sakyti, jog mano gyvenimas priklauso šiai idėjai. Aš visą laiką buvau blaškomas iš vienos vietos į kitą, iš vienos aplinkos į kitą, iš vienos problemos į kitą ir niekad nespėjau rasti savo vietos, toks jausmas, kad iškritau iš visuomenės. Niekad nesijaučiau gerai, nes praradau ir savo identitetą, o dėl savo akcento jaučiu stiprų spaudimą iš aplinkinių. Tad ir pats brand’as iš dalies tapo mano dienoraščiu.
Tiesą pasakius, ne. Vienintelis dalykas išlikęs nuo vaikystės, jog mėgstu savo kūryboje įkomponuoti tribal stiliaus detalių. Piešiant praktiškai negalvoju, leidžiu emocijoms kurti už mane, užsiimu „freestyle“. Žinoma, kompleksiškesniems piešiniams, reikalaujantiems daugiau tavo dėmesio, kažkiek pasiruošimo įdedu, bet mano kūrybos varomoji jėga – „freestyle“.
Pats dizaino kūrimas, vadinamasis dizainerio darbas nėra labiausiai komplikuotas dalykas. Pagrindinės problemos viską darant vienam iškyla kitose sferose – marketingo ir finansavimo. Finansavimas – tik iš mano paties piniginės, dėl to visos kūrybos procesas kartais stringa. Taip pat nesu marketingo specialistas ir išmanau tik tiek, kiek šio meno mane išmokė tėvas. Drabužių verslas apima 16 sferų: socialiniai tinklai, marketingas, logistika, dizainas, visų dabar net neišvardinčiau, o aš esu vienas.
Aš pavargau būti neįdomus, nereikalingas, koks jaučiausi didžiąją savo gyvenimo dalį. Antra, aš pavargau būti prastoje finansinėje situacijoje, tai yra dalykas, dėl kurio visą laiką turėjau problemų, nepaisant visų pastangų. Aš esu jaunas žmogus, kuris ne kartą savo gyvenimą turėjo pradėti iš naujo, aš noriu jaustis laisvai ir sugebėti save realizuoti.
Norėčiau žinoti pats. Šiuo metu atlieku analizę, be galo daug komunikuoju su savo sekėjais, bandau suprasti, kas jie ir ko jie nori iš mano kūrybos. Bet jeigu reiktų spėti, sakyčiau – tai yra žmonės, kuriems įdomu gyventi, jiems įdomūs nauji potyriai, jiems svarbu gyventi kokybiškai.
Tokių pasakojimų yra labai daug. Kažkada netgi bandžiau rašyti apie tai knygą: apie mano blaškymąsi po pasaulį, apie sunkų darbą gamyklose 19 naktų iš eilės, po kurio reikėjo daryti skubią operaciją ir kita. Atsakant į klausimą, man atrodo, jog tai yra reiškinys, nutinkantis visiškai negalvojant. Natūralu, jog mano išgyvenimai suformavo mane ir mano kūrybą, kurios estetika leidžia bent iš dalies pajausti mano gyvenimo detales.
Ilgas kelias. Dabar dažniausiai prie kūrybos prisėdu kažkur keliaudamas, būdamas su draugais baruose ir panašiai. Jau metus nieko nevartoju, nerūkau, tačiau vis tiek esu didelis naktinio gyvenimo gerbėjas, tad tam, kad nesijausčiau iškritęs iš konteksto, būtinai prigriebiu kelis markerius. Sukauptą piešinių archyvą aš skenuoju ir paverčiu skaitmenine medžiaga. Tada prasideda darbai – photoshop’inimo procesas, kurio metu kuriamas dizainas. Per specialią programą žiūriu, kaip šis dizainas atrodys susijungęs su drabužiu. Eskizus keliu į savo „Instagram”, „Facebook” paskyras, kur tikiuosi atgalinio ryšio iš mane sekančių žmonių.
Pastaruosius tris mėnesius stengiuosi patekti į užsienio mados algoritmą ir kabintis ten. Susidomėjimo tikrai yra, yra ir pirkimų, tačiau jų dar nedaug. Bet tai ir yra mano tikslas, dėl to dabar daug domiuos užsienio rinka, daug skaitau, ieškau galimybių atidaryti parduotuvę, tačiau nerandu vietos su tinkamomis sąlygomis. Siūlomomis sąlygomis drabužio kainą būčiau priverstas pakelti net 40 eurų ir tikėtis, jog kažkas už tokią kainą pirks. Lietuvoje nemažai palaikymo susilaukiu Panevėžyje ir būtent ten norėčiau atidaryti savo kitą parduotuvę.
Šiuo metu „Instagrame” užklausiau sekėjų, kokios spalvos megztiniai jiems labiausiai prie širdies ir planuoju juos užsakyti. Ateityje, kai turėsiu didesnę auditoriją, planuoju išleisti kelnes, jau žinau, ką ir kur darysiu, kaip tai atrodys. Taip pat sulaukiau nemažai užklausų kurti kepures ir grįžti prie maišų.
cool ta laisvė, tikiuos nepames jos kapitalizmo gatvėje ir ras raktą į savo pasaulį⊹₊⋆｡°✩
Tokiu stilistu prie kiekvienos parduotuves pilna
Kur jus matote dizaineri ? kuryba? Mada ?Eilinis pabegelis ,kuri bando stumti mama ir tevas .O apranga jaunuolio apgailetina ,uz paslepto veido slypi kas kompleksai? Baime pasirodyti viesumoje ?
idomu kokie kompleksai slypi uz sito komentaro
Andrėjus liux, nenuleiskit akių!!!