Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-08-01 |
Nelabai teko girdėti, kokį savo pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) 2024 m. II pusmečiui planą pristatė Vengrijos valdantieji politikai, tačiau rodos, kad be oficialiosios Budapešte yra ir paralelinė darbotvarkė.
Toji paralelinė darosi vis labiau matoma ir gal net svarbesnė už oficialiąją. Pirmiausiai buvo Vengrijos premjero Viktoro Orbano vizitai į Maskvą ir Pekiną. Nederinti su kitomis ES šalimis. Buvo ultimatumas Ukrainai ir ES spręsti naftos tiekimo iš Rusijos į Vengriją tranzitu per Ukrainą klausimą po ukrainiečių apsisprendimo nebepratęsti tranzito sutarčių su Maskva. Ultimatumas buvo susietas su visos ES karinės-finansinės pagalbos paketu Kyjivui, kurio vertė 6,5 mlrd. Eur.
Šią savaitę iš Budapešto atėjo žinia apie tai, kad Vengrija taikys naują palengvintą vizų sistemą, pagal kurią aštuonių šalių, įskaitant Rusiją ir Baltarusiją, piliečiai galės atvykti į Vengriją be saugumo patikrinimų ar kitų apribojimų.
Tai galėtų būti suverenus Vengrijos reikalas – nepaisant Šengeno erdvės visos ES šalys narės turi teisę išduoti nacionalines vizas savo nuožiūra. Tačiau alergiją pirmiausiai Baltijos šalims ir Suomijai sukėlė tai, kad tokių nacionalinių vizų turėtojai turi galimybę vykti į kitas Šengeno zonos šalis. Yra nerimo, kad be dabar įprastos Šengeno patikros leidimus įvažiuoti gaus įvairaus plauko negeriečiai, artimi Rusijos ir Baltarusijos slaptosioms tarnyboms, kurių ir šiaip Europoje knibždėte knibžda. Ir ne tik po diplomatiniu stogu pasislėpusių saugumiečių.
V. Orbanas kerta pamatiniams ES pagrindams. Jo vizitai į Maskvą beigi Pekiną pasaulį verčia suabejoti tuo, kad ES turi bendrą užsienio ir saugumo politiką (tiesą sakant, tuo abejojančiųjų ir be V. Orbano užtenka). Dabar paskelbtas pranešimas apie „lengvesnes” sąlygas esą tik į Vengriją atvykti rusams ir baltarusiams (jų darbo rankos neva būtinos statant naujus “Rosatom” reaktorius) griauna atvirų sienų ES viduje politikos principą. Jau nekalbant apie „originalius” Vengrijos pareigūnų pareiškimus, kurie kaskart bloko viduje kelia sumaištį.
Šiame kontekste prasminga dar prisiminti Vengrijos pastangas blokuojant ES sankcijas Rusijos stačiatikių cerkvei, branduolinių technologijų korporacijai „Rosatom” (šio monstro pakišti po europietiškom sankcijoms per du su puse agresyvaus Rusijos karo prieš Ukrainą taip ir nepavyko ir dėl Vengrijos kaltės).
Žinoma, dabar niekas ES viduje neįvedinės specialios sienų su Vengrija patikros, nes tai būtų prastas politinis precedentas. Juolab vyraujant labai realioms prielaidoms, kad prie V. Orbano prisijungti šiuo klausimu gali kitas Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino draugužis – slovakas Robertas Fico.
Lietuvos ambasadorius ES Arnoldas Pranckevičius jau paskelbė, kad mes Vengrijos žingsnį dėl galimybių rusams ir baltarusiams įvažiuoti į ES apskundėme Europos Komisijai. Jis taip pat paminėjo, kad šis sprendimas gali būti paskutinis lašas ES šalims-narėms apsispręsti ir aktyvuoti Lisabonos sutarties 7 str., ir palikti šiuo metu pirmininkaujančią šalį-narę be balso ES Vadovų taryboje teisės. A. Pranckevičiaus teigimu, ligi dabar Vengrija negali gauti 20 mlrd. Eur. finansinės pagalbos paketo, kuris buvo sutelktas dėl Covid-19 pandemijos. Kitaip tariant, atsakomųjų priemonių prieš Budapeštą Briuselis vis dar turi.
Svarbesnė problema – o kokių reikalų tebeturi V. Orbanas savo neoficialiojoje pirmininkavimo ES darbotvarkėje? Kiek dar skausmingų eibių yra Maskvoje bei Pekine galbūt prigalvota ir pakuždėta vengrų lyderiui į ausį?
„Assado prakeiksmas“! Aukos yra Bidenas, Obama, Hillary Clinton, Sarkozy, Johnsonas, Cameronas! Jie norėjo pašalinti Bašarą jėga ir nebeliko jų pačių.
Assadas turi eiti“. Nedaug kas tikėjo, kad tuometinio JAV prezidento Baracko Obamos 2011 m. rugpjūtį ištartas sakinys taps kažkuo daugiau nei, kaip vėliau paaiškėjo, tuščiu grasinimu Sirijos prezidentui Basharui al-Assadui, kuris jau kelis mėnesius susidūrė su bandymu. žiauriai keičiantis valdžiai. Tačiau po trylikos metų šis sakinys tapo savotišku memu socialiniuose tinkluose. Priežastis – tai, kad (beveik) visi politikai, viešai raginę nuversti Sirijos prezidentą, baigė savo politinę karjerą, o jis – gyvas ir sveikas – vis dar vadovauja savo šaliai.