Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2024-07-27 |
Žvejų gatvėje buvęs viešbutis „Pajūris“ (tarpukariu – „Baltischer Hof“, dabar – „National hotel“), XX a. 6-ojo dešimtmečio pradžioje buvo tapęs dar vienu galvos skausmu tuometinei miesto valdžiai.
Tai liudija dabar Klaipėdos regioniniame valstybės archyve saugomi dokumentai, pagal kuriuos „Atvira Klaipėda“ rengia rašinių ciklą apie ankstyvojo sovietmečio laikotarpį uostamiestyje.
Viešbučio „Pajūris“ pastatas matyti 1949-ųjų sausį laikraštyje „Raudonasis švyturys“ paskelbtos M. Rebio nuotraukos dešinėje
1950-ųjų rudenį Klaipėdos miesto vykdomąjį komitetą (VK) buvo pasiekusi korespondencija iš Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto, LTSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo ir Ministrų tarybos organu buvusio dienraščio „Tiesa“ ir dienraščio „Sovetskaja Litva“ laiškų skyrių.
„Tiesa“ tada atsiuntė šilutiškio A. Steino laišką. Pastarajame jis dėstė, jog tuo metu ураč daug pasitaikydavo į uostamiestį įvairiais tarnybiniais reikalais komandiruojamų pareigūnų, kuriems „tankiai tenka pasilikti nakvoti“.
„Vargas tam, kas pataiko nakvoti viešbutyje „Pajūrys”. Čia nekalbant apie administracijos biurokratiškumą nakvotojų adresu, prileidžiama visa eilė nenuginčijamų faktų higienos ir tvarkos atžvilgiu. Pav., kad ir viešbučio „Pajūris” kambarys Nr. 2. Čia lubose išpuvusi didelė skylė, langai nakčiai negalima uždaryti, kambarys pasmirdęs kažkokiais pelėsiais. Kėdės? Tai, tur būt tik vardas to, kažkada buvusio naudingo baldo, bet dabar jomis naudotis negalima, nes beveik visos sulaužytos. Ant išvietės ir prausyklos durų nėra jokio užrašo. Ilgai tenka ieškoti šių priemonių, kol randi, čia taip pat vyrauja nešvara. Net ir po 24 valandos koridoriuje groja radijo ruporas kliūdydamas išvargusiems keleiviams miegoti. Kyla klausymas, kodėl niekas šių faktų nepastebi ir nesiima priemonių trūkumams pašalinti“, – rašė laikraščiui šilutiškis.
Tuo metu į „Sovestkaja Litva“ laišką, laikraščio dėka pasiekusį ir VK, buvo atsiuntęs leningradietis Kozlovskis. Pastarasis tvirtino, kad „Pajūrio“ administracija net tik kad nedraugiškai priima Klaipėdą statyti ir atstatyti atvykstančių valstybinių įstaigų specialistus, bet ir nesilaiko net elementarių higienos bei vidinių taisyklių. Vyras pateikė ir konkretų labai nustebinusį pavyzdį – jam užėmus vieną iš triviečio kambario Nr. 25 lovų į likusias dvi buvo nukreipti dar du vyrai ir dvi moterys. Toks budėtojo elgesys, anot skundo autoriaus, ne tik pažeidė vidines visoje SSRS galiojusias viešbučių taisykles, bet ir elementarią etiką.
Leningradietis teigė šiame viešbutyje apsistojęs jau antrą kartą ir vėl pastebėjęs, jog nauji klientai guldyti į lovas su nepakeista patalyne, o tai esą gali lemti masinius susirgimus. Jis pabrėžė, kad nepakankamai švaru buvo visame viešbutyje. Tai pat draugas Kozlovskis minėjo, jog baldai, jei tokie iš viso yra, būna sulaužyti – kambaryje Nr. 16 stovėjo visiškai sulaužyta spinta ir stalas, šiame ir 25-ajame kambaryje buvo išmušti stiklai, nebuvo grafinų, o „apie staliukus prie lovų nėra net kalbos“.
Jis siūlė keisti viešbučio vedėją, kuris esą arba nesusitvarko su savo pareigomis, arba tiesiog nenori jų atlikti.
Tarp to meto VK dokumentų yra išlikęs Klaipėdos miesto butų ūkio valdybos viršininko Popoko atsakymas „Tiesos“ dienraščiui, kurio kopija nusiųsta ir VK. Jame viršininkas informavo, jog „Pajūrio“ patalpas numatoma kapitaliai suremontuoti dar 1950-aisiais.
Savo žodį dėl padėties „Pajūryje“ tarė ir pats VK. Gruodžio pradžioje priimtame sprendime buvo konstatuota, jog organizacinis darbas ten vyksta nepatenkinamai – nevykdomi planai, viršijama numatyta savikaina, vis dar nebaigtas kapitalinis remontas, nevykdytas socialistinis lenktyniavimas, neorganizuojami gamybiniai ir kiti darbuotojų pasitarimai, „nekovojama už švarą ir tvarką, kultūringą ir malonų bendravimą su klientūra“. Jame taip pat konstatuota, jog drg. Kozlovskio laiške išdėstyti faktai visiškai pasitvirtino.
„Patikrinimo metu nustatyta, kad su klientūra grubiai bendrauja ir viešbučio darbuotojai, ir direktorė drg. Volotkaitė. Baldai nesuremontuoti, geriamojo vandens grafinų nėra, ne visada pakeičiama patalynė. <…> Klaipėdos miesto butų ūkio valdybos viršininkas drg. Popokas nevadovauja viešbučiui ir nežino, kas jame darosi“, – rašoma sprendime.
Tad VK nusprendė viešbučio direktorei pareikšti griežtą papeikimą ir perspėti, kad jei tokie pažeidimai kartosis, ji bus atleista iš darbo. Visus trūkumus jai buvo nurodyta pašalinti per tris savaites, o kapitalinio remonto darbus užbaigti per dvi savaites. Taip pat buvo nurodyta pradėti organizuoti socialistinį darbuotojų lenktyniavimą ir kas dešimt dienų aptarti jo rezultatus. Galiausiai kategoriškai buvo uždrausta į vieną kambarį nukreipti ir vyrus, ir moteris, kaip tai buvo padaryta drg. Kozlovskio atveju.
O Miesto komunalinių darbuotojų profsąjungos komiteto pirmininkė drg. Juozapaitė buvo paprašyta viešbutyje įkurti vietinį tokios profsąjungos komitetą, kad jis pradėtų mokyti darbuotojus kultūringo darbo ir mobilizuotų juos planų vykdymui, švaros ir tvarkos palaikymui.
Pažadas dėl dar 1950-aisiais prasidėsiančio ir finišuosiančio šio viešbučio kapitalinio remonto taip ir nebuvo įvykdytas. Apie tai liudija 1951-ųjų kovo pradžioje VK priimtas sprendimas, kuriame buvo nurodyta tokį remontą baigti per pirmą tų metų ketvirtį ir jam panaudoti 35 500 rublių iš amortizacinių atskaitymų.
Nesisekė ne tik su remontu šiame viešbutyje, bet ir su aptarnavimo kultūros gerinimo reikalais. Baigiantis 1951-ųjų birželiui VK priėmė dar vieną sprendimą dėl šios įstaigos. Jame rašoma, kad išklausius viešbučio direktorės drg. Volotkovos (čia jau lieka neatsakytas klausimas, ar tai buvo nauja direktorė, ar tiesiog VK mašininkai perkrikštijo Volotkaitę) ataskaitą, konstatuota, jog nors viešbutis ir pradėjo gerai vykdyti planą tiek pagal nakvynių skaičių, tiek pagal pajamas (pirmą pusmetį jį įvykdė 114 proc.), ten vis dar buvo didelių trūkumų, kuriuos patvirtino atliktas patikrinimas, inicijuotas komunalinio ūkio ministerijos ministro pavaduotojo.
„Direktorė ir aptarnaujantis personalas grubiai bendrauja su klientais, kambariai ir koridoriai nešvarūs. Klientų skundų direktorė drg. Volotkova nesprendžia ir neaptaria gamybiniuose pasitarimuose. Viešbutyje neorganizuojamas socialinis lenktyniavimas tarp darbuotojų. Visa tai galima paaiškinti silpna Miesto gyvenamosios valdybos ir Miesto ūkio kontrole“, – rašoma sprendime.
Tad reaguodamas į tokią situaciją VK nusprendė skirti viešbučio direktoriai „griežtą papeikimą su perspėjimu“ bei nurodė iki rugpjūčio 15 d. viešbutyje padaryti tvarką ir užtikrinti švarą.
Taip pat iš šio sprendimo tampa aišku, kad „Pajūrio“ remontas vis dar nebuvo baigtas – VK kreipėsi į apskrities Komunalinio ūkio skyriaus vedėją drg. Azovą, prašydamas jį įpareigoti Šilutės remonto ir statybos kontorą užbaigti tokius darbus iki rugpjūčio 25 d.
Kažin, ar tokia pat varginanti perspektyva nelaukė ir tais metais geriausio komunalinio viešbučio vardą pelniusios „Baltijos“ (tarpukariu – „Hotel zur Ostbahn“), kurios direktorei drg. Čičiankinai VK spalio viduryje leido už 3075 rublius amortizacinių atskaitymų sąskaita atlikti kapitalinį remontą, kad įstaiga pasiruoštų dirbti žiemos sąlygomis.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“
Nieko nesupratau . Nacional hotel randasi Žvejų 21 name . O nuotrauka Žvejų 2 namo ( septynaukščio) . Ar čia buvo viešbutis ?
Prierašas po nuotrauka: Viešbučio „Pajūris“ pastatas matyti 1949-ųjų sausį laikraštyje „Raudonasis švyturys“ paskelbtos M. Rebio nuotraukos DEŠINĖJE.
Deja, bet to laikotarpio nuotraukų nėra tiek, kad būtų galima surasti tai, ką nori ir objektas būtų centre.
Keistą situacija aprašyta. Tuo metu Stalinas dar buvo gyvas. Pavojinga buvo neatlikti savo pareigų. Už pavėlavimą į darbą 20 min. Galima buvo į Sibirą išvažiuoti neribotam laikui.
Visiškas mitas, kad prie Stalino buvo tvarka. Tik žudė milijonais. Jau tikrai nebežinau, kiek šiame „Atviros Klaipėdos” rašinių cikle aprašiau vagysčių, visokių „varkių”, aplaidumo atvejų, puikiai iliustruojančių, koks tai buvo metas. Labiausiai man pačiam įsiminė, kaip sanatorijos vyr. gydytojas apvaginėjo sunkiai sergančius vaikus: https://www.atviraklaipeda.lt/2022/11/19/sunkiai-sergancius-vaikus-apvoginejes-ir-saldes-vyr-gydytojas-supuve-ir-toliau-liks-supuve-o-sveikiems-nieko-nenutiks/
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Savaitgaliai su senąją Klaipėda“- su kuo? Su senąja. Įnagininkas. Abiejų ą čia nereikia, užtenka vienos.
Ačiū, kad pastebėjote.