Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-07-21 |
Remdamasi Lietuvos centriniame valstybės archyve dabar saugomais dokumentais, „Atvira Klaipėda“ toliau pasakoja apie vieną nemaloniausių XX a. 3-iojo dešimtmečio incidentų Klaipėdoje – 1923 m. balandžio 6–11 dienomis vykusį vietos gyventojų streiką.
Nebuvo vandens ir elektros
Balandžio 7-osios vakare, 20 val., buvęs sukilimo karinės operacijos vadas Jonas Polovinskas-Budrys, jau ėjęs Lietuvos vyriausybės atstovo Klaipėdos krašte Antano Smetonos padėjėjo ir pavaduotojo pareigas, Lietuvos kariuomenės Generaliniam štabui skirtoje telefonogramoje, kurią nurodė persiųsti A. Smetonai ir krašto apsaugos bei vidaus reikalų ministrams, informavo, kad nuo vidurdienio mieste jau buvo ramiau.
„Pakviesti pas mane direktoriai Vandentraukio ir Elektro stoties ir Biurgermeisteris Šulcas užtikrino, kad jie stengiasi daryti ką gali ir yra visai lojalūs, pastačiau sąlygą, kad Vandentraukis turi veikti, jeigu jis iki 15 val. nesugebės leisti savo jėgomis, tai leisiu aš, 15 val. pradėjo veikt pritrauktais savanoriais darbininkais. Dėl Elektro stoties negali surinkti reikalingų specialistų. Suradau inžinerį-vokietį kurį pasiunčiau apžiūrėti stotį, jis žada suarganizuoti ir iki 20 val. duoti šviesą su pagalba specialistų kareivių. Įgulos Viršininką prašau išdirbti plianą apsaugojimo miesto. Buvo pas mane Vokiečių Konsulas ir pabrėžė, kad visi valdininkai-vokiečiai dirba ir dirbs. Tas tiesa. Nukentėjusių prie įvykių nebuvo. Ir Šilutėj prasidėjo bruzdėjimas. Sustreikavo lentpiūvė. <…> Raiteliai reikalingi patruliavimui ir kaimuose, nes agitatoriai važinėja ragindami streikuoti lauko darbininkus“, – rašė J. Polovinskas-Budrys.
Nuversti paminklai gulėjo 15 metų
Balandžio 8-ąją Lietuvos kariuomenės Generaliniam štabui jis atsiuntė telegramą, kurioje informavo, kad naktį nežinomi asmenys nuvertė dabartinės Liepų gatvės pradžioje stovėjusį Vilhelmo I bei priešais rotušę buvusį Borusijos paminklus.
„Nors nuvertimo iniciatoriai nebuvo išaiškinti, iš tiesų kyla mažai abejonių, kad tai buvusi radikaliai nusiteikusių lietuvių rankomis įvykdyta parodomoji akcija, esą turėjusi pademonstruoti senosios politinės tvarkos galą. Nugriovus „Borussia“ ir Wilhelmo I paminklus buvo pašalinti simboliai, per kuriuos Klaipėdos gyventojai prieš Pirmąjį pasaulinį karą suvokė savo priklausymą vokiečių Reichsnation ir kurie buvo susiję su tuo Klaipėdoje itin brangintu vaidmeniu, kurį miestas atliko kebliu Prūsijai Napoleono invazijos laikotarpiu, kai mieste buvo prisiglaudęs Prūsijos karalius (taip pat ir būsimasis Wilhelmas I, tuometinio valdovo Friedricho Wilhelmo III sūnus) su žmona Luize, visu dvaru ir vyriausybe. Skulptūrų nuvertimo akte, atrodo, reikėtų įžvelgti ne tik nacionalistinius, bet ir socialistinius motyvus (imperializmo ir eksploatatorių simboliai): nereikia pamiršti, jog minėtą streiką daugiausia inicijavo kairiųjų politinių pažiūrų elementas Klaipėdos krašte“, – knygoje „Praeitis kaip konflikto šaltinis. Tapatybės ideologijų konkurencija XX amžiaus Klaipėdoje“ rašo Klaipėdos universiteto istorikas Vasilijus Safronovas.
Kaizerio paminklas kartu su Borusija 15 metų pragulėjo gaisrinės kieme, kuris yra daugmaž dabartinio viešbučio „Amberton” kiemas, kol 1938 m. lapkričio 11 d. miesto seimelis nusprendė atstatyti abu paminklus.
Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos (AdM archyvo) nuotr.
Maždaug po savaitės iš naujo buvo atidengta Borusija, o kaizeris buvo atstatytas 1939 m. kovo 19-ąją kitoje vietoje – Gimnastikos aikštės (dabar – Donelaičio aikštė) sodelyje.
Neišvengta aukų
„Dieną buvo ramiai iki 16 val., kada minia pradėjo rinktis priemiesty Smelc, kur prisiėjo pavartoti ginklą. Iš minios vienas vokietys užmuštas, 6 sužeisti“, – minėtoje telegramoje rašė J. Polovinskas-Budrys.
„Naktį iš šeštadienio į sekmadienį buvo nušautas Lietuvos kareivis, saugojęs elektros stotį Klaipėdoje. Sekmadienį, 1923 metų balandžio 8-ąją, Smeltėje buvo susirinkusi apie 9 tūkst. žmonių minia. 1925 m. surašymo duomenimis, Klaipėdoje buvo 35 845 gyventojai, taigi mitinge dalyvavo apie ketvirtadalis miesto visuomenės. „Lietuwiszka ceitunga” skelbė, kad mitinge dalyvavo net 20 tūkstančių žmonių. Minią vaikyti buvo pasiųsta Lietuvos kariuomenė – kavalerija, o radikaliai nusiteikę gyventojai Lietuvos kariams šaukė „Szameiten, raus!“, „šalin visa, kas lietuviška“, reikštos simpatijos ir ištikimybė Vokietijai. Lietuviška spauda streiko organizavimu kaltino Heimatbund organizaciją ir teigė, kad darbininkus streikuoti organizavo patys darbdaviai – irgi vokiečiai. Minia pradėjo eiseną, todėl įsikišus Lietuvos pareigūnams neišvengta susidūrimų ir aukų – vienas protestuotojas žuvo, o šeši buvo sužeisti, iš kurių du naktį mirė”, – yra rašęs Klaipėdos universiteto istorikas Vytautas Jokubauskas.
Šios aukos iki pat krašto anšliuso 1939-aisias provokiškų jėgų vis buvo pateikiamos kaip esą brutalaus Lietuvos valdymo pavyzdys, pabrėžiant, kad viena iš žuvusiųjų buvo šešių nepilnamečių vaikų motina.
Beje, šios minios suvaldymo iššūkis teko tuomet Klaipėdos komendantu buvusiam, sukilimo operacijoje prieš tai Viliaus Kremerio slapyvardžiu dalyvavusiam Vincui Vitkauskui, kuris 1940-aisiais buvo Lietuvos kariuomenės vadas ir tada nepanoro priešintis sovietų okupacijai.
Įsilingavo ir Šilutė
J. Polovinskas-Budrys minėtoje telegramoje informavo, kad streikas buvo kilęs ir Šilutėje, kur „pirkliai išleido atsišaukimą, kviečiantį ir žemės darbininkus prisidėti“.
„Pirklių vadai freištatininkai Kubilius ir Gaidys suimti. Suimti redaktoriai „Memelrundschau“, patalpinusieji pirklių atsišaukimą. Vokiečių piliečiai išsiunčiami Vokietijon. Ištremti iš Klaipėdos Vokiečių piliečiai redaktoriai Biurihirstal Heimatbundo pirmininkas Orlovskis ir sekretorius Kuno“, – informavo J. Polovinskas-Budrys.
Kartu jis dar kartą prašė būtinai iš Tauragės pasiųsti įgulą į Pagėgius, „nes sąryšy su vokiečių laikraščių straipsniais, kad lietuviams Paryžiuje siūloma Tilžė, ten dideli neramumai ir prie to prisideda dar agitacija vokiečių klaipėdiškių“.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“
Parašykite komentarą