Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-07-15 |
Kai beveik prieš 10 metų „Lietuvos geležinkeliai” užsimojo Klaipėdoje uždaryti pėsčiųjų perėją per geležinkelio bėgius Pušyno gatvėje, prasidėjo pasitarimų, susitarimų, ketinimų protokolų ir kitokių konkrečių rezultatų iki šiol nedavusių veiksmų estafetė, į kurią jau jungiasi ir dabartinė miesto valdžia – meras savivaldybės Tarybos prašo pritarti bendradarbiavimo sutarčiai.
Artūro Šulco nuotr.
Sprendimo projekto esmė, pasak jo aiškinamojo rašto, turi nedaug bendro su realiais perėjos įrengimo darbais. Jame numatoma, kad valstybei atstovaujanti AB „LTG Infra“ šia sutartimi įsipareigotų „siekti projektui įgyvendinti reikalingų lėšų ar jų dalies skyrimo, o tam neturint galimybės, dėti visas pastangas ieškant projekto įgyvendinimui reikalingo finansavimo šaltinio”. Jeigu lėšų rasti pavyktų, bendrovė tartųsi su savivaldybe dėl „finansavimo pasidalinimo”, pasižada parengti techninį projektą, „nesiimti vienašališkų veiksmų, galinčių trukdyti siekiamo projekto įgyvendinimui, vienašališkai nepriimti jokių sprendimų, nutarimų” ir panašiai.
Savivaldybė įsipareigotų „esant galimybei skirti projekto įgyvendinimui ir savivaldybei tenkančiai statinio daliai reikalingų lėšų, o tam neturint galimybės, prisidėti prie bendrovės, ieškant projektui įgyvendinti reikalingo finansavimo šaltinio”, kompensuoti „LTG Infra“ patirtų techninio darbo projekto parengimo išlaidų dalį ir pan.
Šio rašto dalyje apie biudžeto lėšų poreikį projektui įgyvendinti, finansavimo šaltinius – tik vienas žodis: „Nėra”. Tiesa, cituojamas ir Susiekimo ministerijos raštas, kuriame esą žadama iki 2030 metų dviem Klaipėdos ir Kretingos pėsčiųjų perėjoms per geležinkelio bėgius skirti 10 milijonų eurų iš Europos Sąjungos paramos fondų.
„Apie tokio objekto reikalingumą kalbama jau ne vienerius metus, tačiau gyventojai iki šiol neturi galimybės saugiai kirsti geležinkelio bėgius. Mus jau pasiekė žinios, kad Susisiekimo ministerija planuoja skirti lėšų šiai perėjai įrengti, o bendradarbiavimo sutartis su „LTG Infra“ bus svarbus žingsnis pirmyn siekiant įgyvendinti šį projektą, patvirtinimas, kad nei geležinkelininkai, nei savivaldybė nesitraukia nuo ketinimų užtikrinti, kad perėja pagaliau būtų įrengta“, – liepos 18-ąją išplatintame pranešime spaudai cituojamas Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.
„Jeigu visos aplinkybės bus palankios, dviejų lygių pėsčiųjų perėja Parko ir Pušynų gatves sujungs per dvejus – trejus metus”, – 2022 metų pavasarį po susitikimo su Susisiekimo ministerijos ir AB „Lietuvos geležinkeliai” atstovais teigė tuometinis Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Dobranskis.
Tada buvo sutarta, kad projektą vykdytų AB „Lietuvos geležinkeliai”, o savivaldybė būtų projekto partnerė. Geležinkeliečiai rengtų statybos projektą, kurio kaštai – apie 100 tūkst. eurų. O viso projekto vertė – apie 1,5 milijono eurų. „Lietuvos geležinkeliai” tuo metu šioje ir kitose vietose Klaipėdoje statė triukšmą slopinančias sieneles. Pagal projektą šios sienelės būtų visai uždariusios pėsčiųjų perėją per geležinkelį, jungiantį Parko ir Pušynų gatves. Pasipiktinus gyventojams ir įsikišus Savivaldybės administracijai, pasak tuometinio jos direktoriaus Gintaro Neniškio, buvo sutarta, kad pirmu etapu bus pastatytos sienelės nuo geležinkelio stoties iki vietos, nuo kurios iki perėjos lieka 100-150 metrų. Kita dalis sienelių – apie 100 metrų palei mišką ir 500-600 metrų iki stadiono bus statoma kartu su požemine perėja.
Nesuprantu – negi Klaipėdoje traukiniai važiuoja 10 kartų per valandą ar kažkokiais panašiais kosminiais dažniais, kad reikia būtinai statyti dviejų lygių perėją, pro kurią bus žymiai nepatogiau vaikščioti (ypač neįgaliesiems, senyviems žmonėms) ar važiuoti dviratininkams? Kodėl negalima padaryti kaip civilizuotoje Europoje, kur tiek perėjos, tiek pervažos per geležinkelį yra reguliuojamos automatiniais užtvarais?