Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-07-03 |
Klaipėdos savivaldybei nuosavybės teise priklausančius senuosius Klaipėdos kariliono varpus su priedais ketinama perduoti viešajai įstaigai fondui „Augustus“, kuri nori šiuos varpus įrengti jai priklausančioje didžiojoje buvusio Klaipėdos dujų fabriko saugykloje.
Mato Mačiulskio nuotr.
Šiuo metu 40 senųjų varinių varpų, grojimo stalas su mediniu suolu ir kiti priedai yra nenaudojami. Jei savivaldybės Taryba pritars parengtam sprendimo projektui, „Augustus“ žada, kad buvusiame dujų fabrike bus „ sukurta ir įrengta erdvė, kurioje įrengiamas stacionarus karilionas”. Žadama, kad šiame pastate taip pat vyks audio ir video menų parodos, meninės akcijos, ekspozicijos bei edukacijos.
„Įvertinus nurodytas aplinkybes, siūloma Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai priimti sprendimą perduoti 20 metų Fondui Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančius senuosius Klaipėdos kariliono varpus su priedais, valdyti ir naudoti patikėjimo teise pagal turto patikėjimo sutartį savivaldos funkcijoms vykdyti”, – rašoma parengto sprendimo projekto aiškinamajame rašte.
Trijų varinių varpų bendra pradinė vertė – 5 429,79 Eur. Kitų trisdešimt septynių varpų pradinė vertė – 77 827,09 Eur. Likutinė – 0. Nulinė yra ir kito perduodamo turto likutinė vertė.
Apie tai, kad prieš penkiolika metų tarnystę baigę senieji Klaipėdos kariliono varpai, kurių didžioji dalis dūlėjo sandėlyje, naujai turėtų suskambėti istoriniame Dujų fabrike prabilta 2021 metais. Tuomet savivaldybės sudaryta darbo grupė svarstė, kad trys didieji varpai galėtų skambėti atstatytame šv. Jono bažnyčios bokšte, o kiti atskirose vietose puošti miestą ar tapti muzikine instaliacija. Tačiau paskaičiuota, kad įrengti tokią instaliaciją kainuotų labai daug, todėl realiausiai imta vertinti fondo „Augustus“ pasiūlymą kariliono varpus sumontuoti vienoje iš rekonstruojamų Dujų fabriko saugyklų. Kitoje jau atidarytas senovinių automobilių muziejus.
Keli varpai yra padovanoti kitiems miestams. 2021 metai buvo deklaruotas noras juos susigrąžinti į Klaipėdą, kompensuojant nuostolius ar pakeičiant naujai išlietais varpais.
ISTORIJA
Pagal Peterio Šilingo projektą tuometės Rytų Vokietijos Apoldos liejykloje buvo pagaminti 48 kariliono varpai Klaipėdos centrinio pašto bokšte buvo sumontuoti 1987 metais. 2006-aiais juos pakeitė kiti, pagaminti Olandijoje. Naujojo kariliono varpai Klaipėdoje pirmą kartą sugaudė per 2006 metų Kalėdas, o senieji varpai buvo patikėti saugoti Klaipėdos universitetui.
Dujų fabrikas buvo pirmas miesto lėšomis pastatytas pramoninis statinys po 1854 metais Klaipėdą nusiaubusio gaisro. Jono Tatorio knygoje „Senoji Klaipėda. Urbanistinė raida ir architektūra iki 1939 metų“ rašoma, jog dujų fabrikas buvo pastatytas pagal Karaliaučiaus dujų fabriko direktoriaus J. Hartmano projektą ir pradėjo veikti 1861 m. Fabriko kompleksą sudarė 14 skirtingų statinių: garo katilų cechai, aparatinė, varyklos, aušyklos, spaudimo reguliavimo patalpa, dujų saugyklos, dirbtuvės, sandėliai, meistrų gyvenamasis namas ir kiti statiniai. Iki šiol išlikę raudonų plytų statiniai su arkiniais langais – tai dujų saugyklų „kiautas“ – pačios dujos buvo laikomos metaliniuose rezervuaruose šių statinių viduje.
1954 m. LTSR ministrų taryba priėmė nutarimą atkurti įmonę ir padidinti jos pajėgumą daugiau nei dvigubai, o vėliau – keturgubai. Prieškariu dujų fabrike buvo pagaminama 5 mln. kub. m dujų per metus, o pokariu planuota gaminti 12 mln. kub. m, dar vėliau – 20 mln. kub. m, tačiau atlikus analizę išsiaiškinta, jog tokia įmonės plėtra šioje teritorijoje nėra įmanoma, vadinasi, jos atstatymas – nerentabilus.
Pokariu ilgai niokotas Klaipėdos dujų fabrikas galutinai buvo nugriautas 1972-1974 m. statant viešąją miesto pirtį. Išliko tik trys pastatai: dvi saugyklos ir namas. Iki 1993-iųjų rudens saugyklas valdė savivaldybė, vėliau jos atiteko privačiam asmeniui. A. Jankevičiaus individuali įmonė jas valdo nuo 2014-ųjų rudens. 1996 metais kompleksas buvo įregistruotas į Kultūros paveldo nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Parašykite komentarą