Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-07-01 |
Palangos žydų bendruomenė jau kurį laiką aktyviai pristato šio miesto žydiškojo gyvenimo istorijas savo socialiniuose tinkluose. Bendruomenė dalijasi įvairiais pasakojimais, naujai atrastomis detalėmis ir faktais, slypinčiais kraštotyros darbuose bei senųjų archyvinių dokumentų puslapiuose.
Palangos žydų bendruomenės pirmininkas Vilius Gutmanas pabrėžė: „Mūsų iniciatyva sulaukia nemažai dėmesio ir iš užsienio – dažnai gauname laiškų ar žinučių iš Izraelio ir kitų pasaulio šalių. Tai žmonės, dažnai kilę iš Palangos žydų (litvakų), ieškantys informacijos apie savo giminaičius, kadaise gyvenusius šiame mieste. Tai ypač džiugina, nes rodo, kad mūsų bendruomenės ir viso miesto istorija yra įdomi ne tik vietiniams gyventojams, bet ir užsieniečiams. Jų pasakojimai ir prisiminimai praturtina mūsų rengiamas istorijas, padeda išsaugoti ir perduoti žydiškąjį Palangos paveldą.“
Palangoje gausu gatvių dedikuotų garsioms iš šio miesto kilusioms ar Lietuvai nusipelniusioms asmenybėms bei svarbiems istoriniams objektams atminti. Keičiantis istorijos laikotarpiams, keitėsi ne tik Palangos miesto gatvių pavadinimai, bet ir jų vaizdas, todėl kiekviename kurorto gatvės pavadinime glūdi savita istorija. Dabartiniai Palangos gatvių pavadinimai gali daug ką priminti ar papasakoti ne tik apie jose išlikusius pastatus, bet ir apie jose kadaise stovėjusius objektus. Viena jų – kukli, bet Palangos žydų bendruomenei itin svarbi, religinius ir kultūrinius objektus menanti, Sinagogos gatvė.
Mindaugo Surblio nuotr.
Nors Palangos miestas turi Sinagogos gatvę, tačiau Sinagogos nėra – ji neišliko. Palangos Didžioji sinagoga nugriauta sovietmečiu, apie 1970-1971 m. Verta paminėti tai, jog šioje gatvėje jų buvo ne viena.
Nors Palangos žydų bendruomenės istorija prasideda nuo XV a., tačiau paskutinės sinagogos apie kurias žinoma daugiausia – Didžioji sinagoga (pastatyta 1880 m.) ir Mažoji sinagoga (pastatyta 1900 m.) Mažoji sinagoga stovėjo į šiaurę nuo Didžiosios ir buvo gerokai už ją mažesnė. Sinagogų plotai buvo – 20×17 m ir 14×13 m.
Abi sinagogos buvo raudonų plytų, papuoštos tinkuotomis detalėmis, o jų eksterjere dominavo neoromaninės architektūros elementai. Savo laiku buvo vienos puošniausių visoje Lietuvoje, o gal net ir Baltijos regione.
Žydų tradicijoje sinagoga yra ne tik maldos namai, bet ir Švento Rašto studijų bei bendruomenės susirinkimo, susitikimų vieta, jos kasdienio gyvenimo dalis. Sinagogoje buvo bendraujama, dalijimąsi naujienomis, godojama dėl nesėkmių, džiaugiamasi mažomis ir didelėmis sėkmėmis.
Vasaros sezono metu Palangos sinagoga tapdavo tikra traukos vieta – čia mėgdavo tuoktis žydai atvykę iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Atvykdavo ir iš užsienio šalių – Latvijos, Rusijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos ar net Prancūzijos miestų.
Nėra tiksliai žinoma kada Palangoje atsirado gatvė Sinagogos vardu. 1816 metų Palangos inventoriuje nurodyta, kad kahalui (Palangos žydų bendruomenei) priklauso mokykla su gatve iki jos, sinagoga, pirtis ir giraitėje ant kalno įkurtos kapinės. 1817 m. Palangoje buvo 688 gyventojai. Iš jų 233 – valstiečiai. Daugiau nei pusė palangiškių (439) buvo žydai (tarp jų 220 moterų, 219 – vyrų) ir sudarė 64 % visų gyventojų.
1850 m. Palangoje surašyti 729 žydai. 1863 m. įkurta žydų prekybininkų gildija. 1897 m. Palangoje buvo 2149 gyventojai, iš jų – 925 žydai ir sudarė 43 % visų gyventojų.
XIX a. pabaigos Palangos miesto plane lenkų kalba jau yra įrašyta Sinagogos gatvės (lenk. ulica Synagoga) pavadinimas. Tada ji buvo ganėtinai ilga, ėjusi nuo dabartinės Kretingos gatvės, į šiaurę iki Jūratės gatvės. Kiek vėliau jos ilgis keitėsi.
Sinagogos gatvė egzistavo iki 1940 m. arba, tiksliau iki 1938 m. Didžiojo Palangos gaisro, nes tuomet joje esantys mediniai namai sudegė, išskyrus abi mūrines sinagogas. Sinagogos gatvelė tuomet tapo siaura, negrįsta, todėl rudenį, pavasarį kaupdavosi vanduo. Po gaisro, planuojant miestą, Sinagogos gatvė buvo panaikinta.
Iki Didžiojo gaisro Sinagogos gatvė buvo palangiškių žydų gyvenimo „širdis“ ir svarbi religinė, kultūrinė vieta. Kvartale apie šią gatvę buvo svarbiausi žydų bendruomenės objektai: sinagogos, maldos namai, šalia ritualinė pirtis (mikva) ir kiti objektai. Didžioji dalis šioje gyvenusių palangiškių buvo žydų šeimos.
1922 metų Palangos miesto gyventojų sąraše įrašyti 26 palangiškiai gyvenantys namuose, esančiuose Sinagogos gatvėje. Sąraše taip pat nurodytas gyventojų amžius bei kuo užsiėmė ar vertėsi.
Paviešinus šį sąrašą Palangos žydų bendruomenės Facebook puslapyje su bendruomene susisiekė Libos Funkienės (1872-1929) palikuonys iš Izraelio, kurie su nuostaba pasidžiaugė apie pristatomas žydiškosios Palangos istorijas.
Sinagogos gatvės gyventojų 1922 metų sąrašas:
1936 metų Palangos miesto plane pažymėta Sinagogos pastato vieta, tačiau pati gatvė nei įrašyta, nei pažymėta. 1937 m. Palangos vilų ir namų savininkų, prekybos įmonių ir amatininkų sąraše įrašytas Sinagogos gatvės pavadinimas ir ji taip pat pažymėta tų metų Palangos miesto plane.
1937 m. sąraše įrašyti tik šešių namų savininkai: Kacienė Lėja (namo Nr. 1); Maušovienė Zizė (namo Nr. 2); Gaicienė Chaja (namo Nr. 3); Bručkienė Gitė-Rivė (namo Nr. 5); Kubilius Kazys (namo Nr. 6); Rubelis ir Funkas (namo Nr. 10).
Vėlesnių metų žemėlapiuose šios gatvės vardas laikinai išnyko. Iš naujo Sinagogos gatvės vardas, buvusių Palangos Didžiosios ir Mažosios sinagogų vietai atminti suteiktas 1976 metais.
Dabar į šią siaurą, kuklią gatvelę galima patekti tik iš Jūratės gatvės pusės. Apie ją dabar pasakoja ant Sinagogos g. 1/Jūratės g. 44 namo pakabinta gatvės pavadinimo lentelė bei 2023 m. sausio 27-ąją minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną atidengta lenta, kuri žymi Palangos žydų sinagogų vietą (lenta pakabinta iš Senojo Turgaus gatvės pusės).
Žydiškosios istorijos, kupinos išgyvenimų publikuojamos Palangos žydų bendruomenės Facebook ir Instagram puslapiuose. Facebook paskyra jau pasiekė daugiau nei 600 nuolatinių sekėjų ir jų skaičiaus nuolat didėja.
Šias istorijas kas kart perskaito net keli tūkstančiai socialinių tinklų naudotojų. Kviečiame sekti Palangos žydų bendruomenę socialiniuose tinkluose, kuriuose sužinosite dar daugiau unikalių, iki šiol paslaptyje laikytų istorijų bei naujų faktų.
Taip, Palangos žydų didžioji sinagoga tikrai buvo nugriauta sovietmečiu, bet ne 1970-1971 metais, o anksčiau – apie 1965 metus, kada buvo pradėta prekybinio centro (arch. A. Eigirdas) statyba