Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-05-29 |
Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisiją pakeitusi Klaipėdos mero potvarkiu sudaryta taip pat pavadinta darbo grupė, trečiadienį susirinkusi į pirmą savo posėdį, ilgokai diskutavo dėl seno klausimo – Liudo Giros gatvės pavadinimo pakeitimo.
Tuo metu dėl Salomėjos Nėries gatvės toks procesas tik pradėtas, nors laikas vykdyti atitinkamą Genocido ir rezistencijos tyrimo centro sprendimą jau spaudžia.
Salomėjos Nėries gatvė. Martyno Vainoriaus nuotr.
Patinka senasis pavadinimas
Pernai gegužę įsigaliojo totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas ir nauja viešųjų objektų, pažeidžiančių šį draudimą, pripažinimo, pašalinimo ar pakeitimo tvarka. Pagal įstatymą, viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, atlieka Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras ir savivaldybių institucijos. Prieš tai savo vertinimą pateikia Seimo sudaryta tarpinstitucinė komisija.
2023-iųjų spalį prie naujosios miesto valdžios savo veiklą dar tęsusi senosios sudėties komisija buvo priėmusi sprendimą dėl L. Giros gatvės, nes Genocido ir rezistencijos tyrimo centras nutarė, jog ši gatvė turi būti pervadinta.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Komisijos narys konservatorius Andrius Petraitis tada siūlė ją pavadinti filosofo Leonido Donskio vardu, likusieji komisijos nariai tam nepritarė, nes tam esą reikėtų viešesnės erdvės. Komisijos nariai minėto posėdžio metu palaikė Klaipėdos savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjo Vitalijaus Juškos siūlymą gatvei sugrąžinti istorinį rašytojo, teisininko, visuomenės veikėjo Ernsto Wicherto pavadinimą.
Dabar jau naujajai darbo grupei V. Juška aiškino, kad buvo parengtas ir atitinkamas miesto Tarybos sprendimo projektas, bet jis politikams nebuvo pateiktas, nes buvo gauti gyventojų prieštaravimai.
„Nusprendėme dar kartą apsvarstyti. Sprendimas Genocido ir rezistencijos tyrimo centro jau yra, tai įpareigoja, mes netgi vėluojame, tad svarstyti ar reikia keisti, jau nereikalinga“, – informavo tarnautojas.
Kai kurių šios gatvės gyventojų poziciją darbo grupės posėdžio metu pristatė Universiteto seniūnaitė Virginija Jurgilevičienė. Anot jos, E. Wicherto vardas šiai gatvei yra netinkamas, nes jis „diktatoriaus Bismarko laikais“, kai buvo ujama lietuvių kalba „kaip teisėjas darė karjerą ir dėl to nejautė jokio diskomforto“. Be to, gatvė jo vardu buvo pavadinta 1938 metais, kai Klaipėdoje „ visi jau vaikščiojo jau su nacių vėliavėlėmis, daužė žydams langus, lietuvių jau nebuvo galima girdėti“. Taip pat, pasak seniūnaitės, gyventojai kelia klausimą, kas finansuos gatvės pavadinimo pakeitimo išlaidas.
Pasak V. Jurgilevičienės, iš 16 į susirinkimą atėjusių žmonių tik viena moteris buvo už naująjį pavadinimą, viena susilaikė, o likusieji esą pasisakė už tai, kad liktų L. Giros pavadinimas.
Mero patarėjas Mantas Macikas nuo savęs pridėjo, kad tai esą sunkiai vyresnio amžiaus žmonėms ištariama pavardė. Anot jo, gyventojai norėtų rinktis iš dviejų ar trijų variantų.
„Prieš įstatymą visi lygūs, bet reikia nepamiršti ir gyventojų“, – dėstė patarėjas.
Tuo metu į posėdį atėjęs istorikas Dainius Elertas teigė, jog tokie V. Jurgilevičienės teiginiai yra „akivaizdus nežinojimas nei epochos, nei istorinio konteksto“. Pirmiausia jis akcentavo, kad šiame kvartale gatvės buvo vadintos rašytojų vardais o tuo metu buvo ir lietuviška gatvės pavadinimo forma, kas esą rodo, kad tai buvo priimtina to meto lietuviams. Istorikas minėjo ir faktą, kad 1945 m. rugsėjį miesto Vykdomasis komitetas pervadino ją į Karių gatvę, bet šis sprendimas kažkodėl taip ir nebuvo realizuotas, tik 1948 m. LTSR vyriausybės potvarkiu ji buvo pervadinta į L. Giros.
D. Elertas priminė ir tai, kad E. Wicherto kūryboje dominavo mažlietuviška tema, jo kūryba buvo publikuojama „ Aušroje“.
„Kelia šypseną visi bandymai primetinėti Wichertui nebūtus dalykus. Tada reikia sakyti, kad Basanavičius buvo vokiečių agentas, o „Aušra“ – pangermanistinių idėjų skleidėjas“, – sakė istorikas.
Jis sakė sutinkantis tik su vienu, jog pritrūko daugiau aiškinimo gyventojams – „didelio straipsnio ir ne vieno apie Wichertą“.
Darbo grupės narys, istorikas Vygantas Vareikis sakė visiškai sutinkantis su kolegos pozicija. Be to, anot jo, „pagal stilistiką“ gyventojų kreipimasis yra pačios V. Jurgilevičienės surašytas raštas. Pasak istoriko, reikia spręsti nebent kompensacijų už gatvės pavadinimo keitimo išlaidas. Tačiau tiek Savivaldybės administracijos Geodezijos ir GIS skyriaus vedėjas Vytautas Nausėda, tiek Registrų centro Vakarų Lietuvos klientų aptarnavimo centro vadovė Ramunė Januševičienė patvirtino, kad gyventojai dėl gatvės keitimo nepatirs jokių išlaidų. Čia šiuo metu yra 7 pastatai su 39 patalpomis.
V. Juška savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad savo nuomonę rašte pareiškė mažiau nei pusė gatvėje esančių būstų savininkų. O „geležinis argumentas“, kuriuo vadovaudavosi ir buvusios komisijos – ar įmanoma istorinį pavadinimą grąžinti. Tarnautojas priminė, kad žmonės buvo raginami teikti siūlymus, bet jų nebuvo gauta.
Darbo grupės narys Albinas Drukteinis sakė, kad surinkti argumentai labiau dėl to, kad žmonės iš viso nenori keisti pavadinimo, o taip esą „buvo dešimtis metų“.
„Bet jei taip elgtumėmės, niekas ir nesikeistų, ir neryškėtų jokie kultūriniai aspektai“, – sakė kalbininkas, kartu akcentavęs, jog sprendžiama ne dėl naujo pavadinimo suteikimo, o dėl senojo grąžinimo.
Darbo grupėje esanti istoriką Zita Genienė teigė, jog būtų garbė savo miesto toponimuose turėti E. Wicherto vardą, nes jis „vokiečiakalbių pasauliui įnešė lietuvių vardą“.
„Būtų labai gaila, jei išmestume šią pavardę iš miesto istorijos“, – sakė istorikė.
Po valandą trukusių diskusijų darbo grupė, vadovaujama vicemerės Linos Šukytės-Korsakės, nusprendė balsuoti dėl to, ar palikti pirmtakų sprendimą. Už tai balsavo visi posėdyje dalyvavę nariai, išskyrus M. Maciką, kuris susilaikė.
„Ką gi, piketuosim, kam šito reikėjo, nesutarimo tarp gyventojų ir šios komisijos?“ – po tokio balsavimo pareiškė V. Jurgilevičienė.
V. Vareikiui priminus, kad tai yra tik patariamoji komisija, seniūnaitė teigė, jog dėl šio klausimo eis ir pas merą.
Dėl S. Nėries rengs apklausą
Pasak V. Juškos, S. Nėries gatvės likimas yra gerokai sudėtingesnis klausimas, jis nagrinėjamas visoje Lietuvoje.
„Irgi yra Genocido ir rezistencijos tyrimo centro sprendimas dėl pakeitimo. Siūlyčiau pradėti diskusiją, bet galutinio sprendimo nepriimti, ieškoti, kaip mažiausiai skausmingai pakeisti, kaip bendrauti su gyventojais. Galima surengti apklausą. Birželio viduryje sueina trijų mėnesių terminas, bet pateikus argumentus galima jį pratęsti“, – kalbėjo skyriaus vedėjas.
Martyno Vainoriaus nuotr
V. Vareikis savo ruožtu teigė, jog geriausias sprendimas būtų šiai gatvei irgi sugrąžinti istorinį – Stoties – pavadinimą, bet tokia jau yra Giruliuose, joje stovi 13 namų. Tokiu atveju jau reikėtų klausti nuomonės ir šios gatvės gyventojų.
Pasak V. Juškos, dar vienas galimas variantas yra „pratęsti“ K. Donelaičio gatvę.
Galiausiai buvo sutarta, jog Paveldosaugos skyrius parengs galimos gyventojų apklausos metmenis ir suderins juos su šia darbo grupe.
INFORMACIJA
Ernst Wichert (1831-1902) teisininkas, rašytojas, dramaturgas, visuomenės veikėjas Karaliaučiaus universitete studijavo istoriją, filosofiją ir teisę. 1859–1860 m. dirbo Klaipėdos teismo asesoriumi. Nuo 1860 m. trejus metus dirbo apskrities teismo teisėju Priekulėje, laisvalaikiu buvo subūręs teatro mėgėjų grupę. 1863 m. grįžo į Karaliaučių, dirbo miesto teisme. 1864 m. kartu su istoriku Rudolfu Reicke pradėjo leisti Prūsijos provincijos istorijos draugijos mėnesinį žurnalą.
Liudas Gira (1884-1946) – vienas Lietuvos mokytojų sąjungos ir Lietuvių mokslo draugijos kūrėjų, įkūrė ir redagavo pirmąjį lietuvių literatūros žurnalą „Vaivorykštė“, 1919 m. pabaigoje tapo Krašto apsaugos ministerijos Žvalgybos skyriaus vadovu Kaune, kuris likvidavo peoviakų rengiamą perversmą. Valstybės teatro direktorius, Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos sekretorius, 1938–1939 m. Lietuvių rašytojų draugijos pirmininkas. 1940 m. SSRS okupuotos Lietuvos vadinamojo Liaudies seimo atstovas. Kaip kolaborantinio Seimo delegatas Maskvoje dalyvavo SSRS Aukščiausiosios Tarybos sesijoje, kuri įformino Lietuvos aneksiją. 1940–1941 m. LSSR švietimo komisaro pavaduotojas. Per SSRS–Vokietijos karą gyveno Penzoje, buvo 16 lietuvių divizijos kapitonas.
Salomėja Nėris (Salomėja Bačinskaitė-Bučienė; 1904-1945) – poetė. 1940 m. buvo paskirta vadinamojo Liaudies Seimo atstove, taip pat išrinkta į delegaciją vykti į SSRS Aukščiausiąją Tarybą (išrinkta AT deputate) prašyti, kad okupuota Lietuva būtų priimta į Sovietų Sąjungos sudėtį. Jai buvo pavesta parašyti poemą Josifo Stalino garbei. Poetė tokią poemą parašė. 1940 m. rugpjūčio 3 d. SSRS AT sesijoje, įtraukiant Lietuvą į SSRS sudėtį, ji perskaitė pagal Vladimiro Dekanozovo nurodymą parašytos „Poemos apie Staliną“ ištrauką. Archyvų tyrinėtoja Daiva Vilkelytė atrado naujų, lig šiol nežinomų faktų apie kontroversiškai vertinamą poetę ir parengė atitinkamą pažymą.
Patarimas miesto valdžiai: nustokite būti Vilniaus, Kitos Lietuvos, ministrėlio-„čekiukų” veikėjo S. Kairio nurodymų! Galvokite ir spręskite patys, įsiklausę į miesto visuomenės norus. Ir gal pagalaiu NUSTOKITE kėsintis į mūsų Lietuvos mylimus poetus, rašytojus, kūrėjus… Laužyti ietis dėl jų Atminimo.
Tas gatvių pavadinimų kaitaliojimas, kaip ir paminklų karo didvyriams naikinimas, jau atrodo kaip nesveikų žmonių savivalė. Ir dar atsiranda veikėjas, kuris žmonių stabilumo ir saiko tokiuose dalykuose norą pateikia kaip blogybę?
Ooo, ligonė Jurgilevičienė vėl siaučia… Užjaučiu visus, kuriems tenka / teko su ja bendrauti ir jos pezalų klausytis.
Turiu sprendimą, bet jam priimti mūsų valdžios galvos bus per bukos, o kinkos – per silpnos. Keisti reikia nekeičiant! Vieną gatvę pervadinčiau Salomėjos gatve, kitą – Giros gatve. Tam tereiktų užrašo dalį gatvėje uždažyti, o popieriuose užtušuoti. Ir visi būtų patenkinti!
Labai gerai žinai legendas apie Leniną, yra kuo didžiuotis ar ne?
Isdavikai,ju „darbo” vaisiai,OKUPACIJA,zmoniu zudymai,tremimai,mirtys !
Okupantu parankiniai ir ju ainiai isverte skuras,imituoja „poetizma-rasizma”, … !!!?
Kas ta Daiva Vilkelytė? Gavo užduotį sudirbti poetę ir prirankiojo tik negatyvių faktų, neatsižvelgdama nei į tuometį kontekstą, nei į visą poetės kūrybą. Gal nereikėtų M. Vainoriui reklamuoti tendencingų ir nekvalifikuotų rašinėlių.
Pozitivus faktai jau zinomi. Kokiu dar galima rasti?
Beje, radau pozityvu fakta. Viena ryta savo dacioje pamaskveje Salomeja skutosi kojas. Pro sali einantis berniukas paklause „teta, ka darote?” Salomeja atsake „skutuosi kojas.” Stai kokia gera buvo Salomeja Neris