LAT: vyro išlaikytai žmonai priklauso dalis palikimo

Konsultacijos
Avatar photoAtvira Klaipėda
2024-05-29

Nors mirdamas vyras visą savo turtą paliko seseriai, o ne žmonai, pastaroji teisme įrodė, kad jai būtinas išlaikymas ir priklauso dalis palikimo, nepaisant to, kad ji niekada gyvenime nedirbo ir ją išlaikė vyras.

Pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pranešimo, byloje nustatyta, kad pareiškėja buvo palikėjo sutuoktinė, jai palikėjas testamentu nepaliko jokio turto, visą turtą palikėjas testamentu paliko savo seseriai. Pareiškėja įrodinėjo, kad jai palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, todėl jai turi būti pripažįstama teisė į privalomąją palikėjo palikimo dalį.

Pirmosios instancijos teismas pareiškimą atmetė, nustatęs, kad pareiškėja iš esmės niekada nedirbo, gyveno valstybės remiama, nors netektas darbingumas jai nebuvo nustatytas, neįgijo turto, vertino, kad pareiškėja sąmoningai pasirinko tokią gyvenimo kokybę, kai ją tenkino pragyvenimas iš valstybės skiriamų lėšų, o šiuo metu pareiškėjos materialinė padėtis esmingai nesiskiria nuo tos, kuri ją tenkino visą gyvenimą. Byloje nesant rašytinių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos prastą sveikatą, ligas, gydymą, nedarbingumo nustatymą ir pan., dėl kurių pareiškėja, būdama darbingo amžiaus, negalėjo dirbti ir taip užsidirbti didesnės senatvės pensijos, suinteresuotam asmeniui nurodžius, kad pareiškėja piktnaudžiavo alkoholiu, dirbti nenorėjo, jai užteko pašalpų, pareiškėjos pajamoms atitinkant minimalių vartojimo poreikių dydį, teismas nematė pagrindo padaryti išvadą, kad pareiškėja sutuoktinio mirties dieną buvo reikalinga išlaikymo.

Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – pareiškimą tenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai sutuoktinio mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, ir pripažino pareiškėjos teisę į privalomąją palikėjo palikimo dalį. Teismo vertinimu, pareiškėja byloje įrodė, kad palikėjo mirties dieną jai buvo reikalingas išlaikymas, byloje taip pat nenustatyta pareiškėjos kaltų veiksmų, sukūrusių jos sunkią materialinę padėtį.

Išnagrinėjusi bylą LAT teisėjų kolegija apeliacinės instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

„Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ne visi ar bet kokie asmens pasirinkimai ir elgesys gali reikšti piktnaudžiavimą teise, o CK 5.20 straipsnis nereikalauja retrospektyvinio asmens turtinės ir socialinės padėties bei priežasčių, dėl kurių jo padėtis tokia tapo, vertinimo. Asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, viso gyvenimo vertinimas siekiant nustatyti, ar tam tikru gyvenimo momentu atlikti asmens poelgiai galėtų būti pripažinti piktnaudžiavimu teise, dėl kurio asmuo tapo nepajėgus apsirūpinti pragyventi būtinomis gyvenimo reikmėms lėšomis, neatitiktų CK 5.20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo nustatyti asmens išlaikymo reikalingumą būtent palikėjo mirties momentu. Be to, tokių aplinkybių įrodinėjimas gali tapti pernelyg sudėtingas ir tik dar labiau apsunkinti asmens, kuris reikalingas išlaikymo, padėtį. Galiausiai, teisė gali tapti nepajėgi pateikti tokio vertinimo kriterijų”, – rašoma pranešime.

Jame taip pat nurodoma, jog teisėjų kolegija pažymėjo, kad įstatymų leidėjas nereikalauja įvertinti asmens turtinės padėties pokyčių ir šių pokyčių priežastingumo, taip pat nereikalauja įvertinti pokyčių nei iki palikėjo mirties momento, nei įvykusių po palikėjo mirties, pvz., teisei į privalomąją dalį pripažinti neturėtų reikšmės aplinkybė, jei po palikėjo mirties asmuo, pretenduojantis į privalomąją dalį, laimėtų loterijoje tokią sumą, kuri leistų šiam asmeniui patenkinti būtinąsias savo gyvenimo reikmes.

Teisėjų kolegija nesutiko su suinteresuoto asmens argumentais, kad asmens pasirinkimas nedirbti ir gyvenimas iš valstybės skiriamų pašalpų pats savaime turi būti kvalifikuojamas kaip piktnaudžiavimas teise.

„Asmuo turi teisę, o ne pareigą dirbti. Pasirinkimas nedirbti gali būti nulemtas įvairių gyvenimo aplinkybių, įskaitant ir bendrą šeimos sutarimą dėl šeimos narių teisių ir pareigų pasiskirstymo”, – rašoma nutartyje.

Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Žymos: |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Konsultacijos

Servitutas negali būti nustatomas siekiant naudotis tokiais antraeiliais daiktais kaip tvora ar gyvatvorė

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėta civilinė byla, kurioje buvo sprendžiamas gretimų žemės sklypų savininkų ginčas dėl tvoros ir gyvatvorės pašalinimo bei ...
2024-12-11
Skaityti daugiau

Kriminalai ir nelaimės

Bausmių nuteistiesiems manekenės byloje LAT nepakeitė

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas(LAT) antradienį paskelbė sprendimą byloje, kurioje Ričardas Pinikas buvo nuteistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, jas ...
2024-12-03
Skaityti daugiau

Konsultacijos

LAT: šalia svetimo sklypo intensyviai rūkyti negalima

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT) išnagrinėta civilinė byla, kurioje žemės sklypo ir jame esančio gyvenamojo namo savininkai prašė įpareigoti gretimame sklype ...
2024-11-27
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This