Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2024-05-14 |
Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje atidaryta jau trečioji vieno eksponato paroda „Moteris su kamera XIX a. pab. – XX a. pr. Europoje – neįprasta, Palangoje – kasdienybė“.
Tris penktadienius iš eilės – gegužės 17 d., 24 d. ir 31 d., 15 val., muziejus kviečia į šios parodos ekskursijas „Paslapčių sūkuryje: Paulinos Mongirdaitės gyvenimo kelias“.
Paulina Mongirdaitė (~1865–1924) – pirmoji moteris Lietuvoje, kuri 1889 m. įsirengė meninės fotografijos paviljoną. Žvelgdama į ją supantį pasaulį pro fotoaparato „akutę“, fiksavo unikalius Palangos ir jos apylinkių vaizdus, objektus, žmones: tyliąją nesezoninę Palangos kasdienybę, paplūdimio gyvenimą, Palangos išskirtinumą ženklinančius objektus. Jos įamžintų Palangos, Kretingos, Gargždų miestelių ir apylinkių vaizdų atvirukai, pasklidę po Lietuvą, Lenkiją, Prancūziją, skleidė žinią apie mūsų pajūrio grožį.
Bajoraitė Paulina kalbėjo lietuviškai ir lenkiškai, mokėjo rusų ir prancūzų kalbas. Buvo mylima palangiškių, lengvai bendravo ir su vasarotojais. Buvo guvaus, imlaus proto, plačių pomėgių: piešė, grojo fortepijonu, daug skaitė, siuvo, rūkė papirosus.
Parodoje pirmą kartą viešai pristatomas P. Mongirdaitės 1895 m. portretas iš grafo Stanislovo Kazimiero Kosakovskio (1837–1905) albumo yra vienas iš trijų žinomų jos portretų. O greta eksponuojamas tris grupines 1895 m. nuotraukas iš Nacionalinio M. K Čiurlionio dailės muziejaus lydi įdomi istorija, atvedusi prie eksponuojamo portreto.
Ekskursijos metu parodos lankytojai bus kviečiami „apsukti fotoaparatą“ ir pažvelgti į fotografę jos pačios akimis: panagrinėti jos portretą, pasigilinti į jos gyvenimo peripetijas, pabandyti įsivaizduoti, kokio charakterio ir būdo moteris galėjo pasirinkti tuo metu itin retą fotografės amatą. Taip pat bus pasakojamos istorijos apie Paulinos Mongirdaitės kūrybą ir gyvenimo kelią, iki šiol vis dar gaubiamą paslapties.
Vietų skaičius ekskursijose ribotas, todėl kviečiama registruotis iš anksto čia.
Parašykite komentarą