Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-05-07 |
Pagaliau pajudėjo istorinio Klaipėdos pašto statinių komplekso prikėlimo naujam gyvenimui projektas – paskelbta tvarkomųjų statybos darbų projekto parengimo paslaugų rinkos konsultacija. Projekto tikslas – pritaikyti šį kompleksą Frydricho Vilhelmo Augusto Argelanderio mokslo ir meno centro reikmėms.
Tokio centro koncepcija buvo pateikta dar 2021 m. parengtoje Klaipėdos centrinio pašto įveiklinimo galimybių studijoje.
Procedūras vykdantis Kultūros infrastruktūros centras nurodo, kad bus rengiamas „tvarkybos (taikomųjų tyrimų, konservavimo, restauravimo, remonto), tvarkomųjų statybos darbų (kapitalinio remonto, paprastojo remonto), paskirties keitimo į kultūros ir sklypo sutvarkymo” projektas.
Būsimasis projektuotojas turės atlikti projektavimo techninėje užduotyje nustatytos apimties tyrimus, parengti reikalaujamos apimties projektinę dokumentaciją, gauti statybą bei tvarkybą leidžiančius dokumentus, teikti projekto vykdymo priežiūros paslaugas.
Buvusio pašto pastatų kompleksą dabar valdančio Kultūros infrastruktūros centro atstovai kartu su Klaipėdos savivaldybės atstovai patalpas iš vidaus apžiūrėjo vasario pradžioje. Kol vis dar dirbama su popieriais balandžio pradžioje vidiniame pastato kieme apsaugines konstrukcijas gerokai apgadino nukritęs pastato bokšto karnizas.
Kultūros ministras Simonas Kairys lrt.lt tada sakė, kad lėšos šio objekto tvarkybai biudžete yra numatytos.
Planuojama, kad jau ateinančiais metais prasidėsianti pašto rekonstrukcija truks apie porą metų.
„Kadangi svarstytos alternatyvos finansiškai neatsiperka, tačiau kuria socioekonominę naudą, rekomenduojama kompleksą vystyti valstybės biudžeto ir Klaipėdos savivaldybės biudžeto lėšomis, pasitelkiant kitus projekto partnerius ir rėmėjus. Rekomenduojama steigti naują savivaldybės biudžetinę įstaigą, kuriai patikėjimo teise būtų perduotas Klaipėdos centrinio pašto kompleksas. Naujoji įstaiga būtų atsakinga už objekto valdymą, vystymą ir veiklų vykdymą”, – rašoma minėtoje studijoje.
CHRONOLOGIJA
Klaipėdos centrinio pašto rūmai buvo atidaryti 1893 m. spalio 16 d. Jų projektavimą prižiūrėjo ir darbus stebėjo pats Vokietijos imperatorius Vilhelmas II.
Paštas su bokštu nukentėjo per II pasaulinį karą. Pastato restauracija buvo pradėta 1969 m. Atkurti buvusį pašto interjerą imtasi kur kas vėliau – praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio pabaigoje.
Pirmasis karilionas Klaipėdos senojo pašto bokšte buvo sumontuotas 1987–aisiais, po dviejų dešimtmečių jis buvo pakeistas nauju, Nyderlandų varpų liejykloje „Royal Eijsbauts“ nulietu 48 lygaus profilio varpų rinkiniu, kuris sveria penkias tonas ir garsėja itin kokybišku skambesiu bei tembru.
2017-ųjų liepą Lietuvos paštas paskelbė, kad „siekdamas realizuoti veikloje nebenaudojamus nekilnojamojo turto (NT) objektus ar juose esančias perteklines patalpas”, viešo konkurso būdu ketina parduoti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pastatus. Klaipėdos centrinio pašto pastatas specialistų buvo įvertintas apie 1,6 mln. eurų. Tačiau dėl pašto vadovybės kaitos aukcionai tuomet neįvyko – visi gauti pasiūlymai su neatplėštais vokais buvo grąžinti jų teikėjams, nes bendrovė tuo metu neturėjo Valdybos bei generalinio direktoriaus.
2019-ųjų rudenį Klaipėdos centrinis paštas buvo uždarytas ir vėl sugrįžta prie jo pardavimo idėjos. Tada jau Klaipėdos valdžia prašė stabdyti šį procesą, tuometinis meras Vytautas Grubliauskas Savivaldybės administracijai buvo pavedęs parengti miesto Tarybos sprendimo projektą dėl komplekso įsigijimo iš Lietuvos pašto. Tų metų pabaigoje naujoji Lietuvos pašto valdyba nutarė stabdyti įmonės veiklai nebenaudotų Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pastatų pardavimo procesą.
Vėliau prasidėjo diskusijos dėl galimos komplekso ateities kol galiausiai galimybių studijos rengėjai pasiūlė, kad jis turėtų tapti pasaulyje pripažinto, šioje vietoje gyvenusio astronomo F. W. Argelanderio mokslo ir meno centru.
2022-ųjų vasarį Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos siūlymui Klaipėdos pašto statinių kompleksą paskelbti kultūros paminklu. Kultūros ministerija tada tvirtino, kad šis sprendimas užtikrins, jog istorinis pastatų kompleksas liks atviras visuomenei, taip pat atvers dar geresnes finansavimo galimybes.
Šiuo metu pašto komplekso pastatus valdo Kultūros infrastruktūros centras. Vyriausybė jam objektą perdavė patikėjimo teise. Kultūros ministerija iš Lietuvos pašto pastatą nupirko už 2,3 mln. eurų.
Didieji nesamonių darytojai Puteikienė Puteikis. Tai kaip tas Puteikis rūpinosi Paštu, būdamas KVADO vadu……., kad Paštas ir per jo kadenciją griuvinėjo. Per tokius ir kitus veikėjus, inciatyvines grupes, miestelėnų sajungas ir t.t. saugomi pastatai ir griūna. Vaidina …. o tušti tušti tik , kad prie lovio papulti. Ar tas Paštas privatus ar miesto ar Valstybės, bet, kad blizgėtu ir reprezentuotu – ne provinciją, o miestą, uostą…
Nina, juk kaip visada viską iškreipiat, tas jūsų pizdelinimas kartais iš proto veda. Kaip bebūtų, važiavot-nevažiavot, buvęs meras Grubliauskas buvo pavedęs savivaldybės administracijai ir teiktas buvo Tarybos sprendimo projektas. Dokumentai niekui nedingo.
Pagaliau nors dalis Senojo Rytprūsių krašto istorijos bus parodyta šiuolaikiniams piliečiams
Pašto.privatizavimas buvo sustabdytas ne jokio Grubliausko, o Klaipėdos Karališkojo pašto gelbėjimo iniciatyvinės grupės pastangomis. Į ją buvo įtrauktas ir Vaitkus, kuris asmeniškai labai daug padarė, jad paštas nebūtų privatizuotas. Klaipėdos savivaldybė NUEKADA neketino įsigyti pašto pastato.