„Memelio mieste“ – medinio burinio laivyno angaras

Fotoreportažai, Uostas ir jūra
Avatar photoAtvira Klaipėda
2024-03-06

Klaipėdoje duris atveria unikali, nors ir laikina, edukacinė erdvė – Lietuvos medinio burinio laivyno angaras. Ji veiks „Memelio miesto“ dalyje, kurioje dar nevyksta statybos.

Alfonso Mažūno nuotr.

Šį angarą griauti numatyta tik ateinančiame teritorijos plėtros etape, todėl vystytojų atstovas Nerijus Tilindis norėjo angarą praturtinti kultūrinėmis veiklomis. Todėl jau rudenį į jį buvo sukelti Lietuvos jūrų muziejaus kurėnas „SūD.1“, reisinė „Dreverna“, vytinė „Vytautas Didysis“, venterinė valtis „Rusnietė“ ir ungurinė – „Ylė“.

Pastogė laivus saugo nuo atšiaurių oro sąlygų, nes medžio konstrukcijos jautriai reaguoja į vėją ir šaltį. Po gero mėnesio prasidės pasiruošimas naujam laivybos sezonui – bus tvirtinami korpusai, keičiamos lentos, kamšomi tarpai tarp jų, bortai ir dugnai tepami derva. O kol kas Lietuvos medinio burinio laivyno angaras atveria duris edukacijai.

Pirmieji nemokami užsiėmimai yra skirti Kovo 11-ajai. Kovo 10 d. (sekmadienį) 11, 13 ir 15 val., muziejaus edukatorius Mindaugas Žvirgždys ves edukacinę programą „Medinis – burinis“. Kovo 11 d., 13 val., į ekskursija angare kviečia Lietuvos jūrų muziejaus kurėno „SüD.1“ kapitonas Romualdas Adomavičius. Išankstinė registracija nereikalinga, įėjimas į angarą iš Danės g. priešais žuvies rūkyklos paviljoną.

Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojas-vyriausiasis muziejaus rinkinių kuratorius, istorikas Romualdas Adomavičius sako, kad medinio burinio laivyno angaro idėja kilo diskutuojant su alinės „Herkus Kantas“ savininku Kipru Paldausku. Prasidėjus „Memelio miesto“ statybai, alinei buvo pasiūlyta persikraustyti į kitas patalpas – angarą, kuriame neseniai vyko gamybinė veikla. Alinės veiklai užteko trečdalio angaro ploto, likusiame laisvame plote buvo pasiūlyta šaltuoju metų laiku įkurdinti tradicinius medinius burinius laivus.

– Pagalvojom, kada tai būtų puiki kultūrinė patirtis lankytojams ir edukacinė erdvė pristatyti Lietuvos laivybos istoriją, – sako Romualdas Adomavičius. – Esu įsitikinęs tradicinės laivybos išsaugojimo svarba kultūriniam Lietuvos vandenų krašto pažinimui, tautinio identiteto sujūrinimui ir pamario bei pajūrio regiono unikalumo išsaugojimui. Laivai yra gyvi, kol plaukia. Kasmet 12–15 medinių burinių laivų dalyvauja regatoje „Burpilis“, senųjų laivų festivalyje „Dangės flotilė“ Jūros šventės metu, „Nacionalinėje ekspedicijoje“ ir įvairiose pamario šventėse.

Žymos: | | | |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Mums rašo

Klaipėdos Baltojo švyturio atstatymo idėja

Siekiant aktualizuoti švyturių paveldą, 2024-uosius Klaipėdos miesto ir Neringos savivaldybės buvo paskelbusios Švyturių metais. Vyko daug renginių, skirtų jūriniam paveldui, ...
2025-01-07
Skaityti daugiau

Laiškai iš jūros, Svarbu

Klaipėdos uosto švyturio istorijos blyksniai

Dar senovės Romoje ir Graikijoje uostų įplaukas naktį žymėdavo aukštai iškelti laužai, pirmykščiai švyturiai – „šviesos namai“ (angl. lighthouse) ir ...
2024-12-28
Skaityti daugiau

Miestas, Svarbu

Penkeri metai klaidžiojimo Smiltynės miškuose

Siekdama, kad Smiltynei būtų suteiktas kurortinės vietovės statusas, Klaipėdos savivaldybė jau kelerius metus nesugeba parengti jos miško parko takų techninio ...
2024-12-17
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This