Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2024-02-14 |
Estija, Latvija ir Lietuvoje iškvietė rusų diplomatus, kad pareikštų pasipiktinimą ir pareikalautų pasiaiškinti dėl pastaruoju metu Rusijos paskelbto ieškomų asmenų sąrašo, kuriame – aukšto rango Baltijos šalių pareigūnai, tarp jų ir Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas. Rusų valdžia kaltina Baltijos šalių pareigūnus nugriovus paminklus sovietų kariams.
„Mediazona“ iliustracija
Estijos valdžios pareigūnai trečiadienį įvykusiame susitikime pareiškė pasipiktinimą Rusijos sprendimu ir pareikalavo rašytinio pasiaiškinimo, pranešė Estijos užsienio reikalų ministerija. Rusijos diplomatui buvo pasakyta, kad Maskvos veiksmai pageidaujamo poveikio Estijos politikai neturės ir kad šalis toliau tvirtai rems Ukrainą, pridūrė ministerija.
Be K. Kallas, sąraše taip pat yra daugiau nei 80 Latvijos pareigūnų bei Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys.
Latvija į savo užsienio reikalų ministeriją taip pat iškvietė Rusijos reikalų patikėtinį, kad pareikštų griežtą protestą ir pasmerktų Rusijos mėginimus išplėsti savo nacionalinę jurisdikciją už savo sienų ir taikyti ją Latvijoje.
Tuo tarpu Lietuva iškvietė rusų diplomatus, kad pareikalautų Rusijos ambasados „nedelsiant nutraukti politiškai motyvuotą Lietuvos piliečių persekiojimą“.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Rusijos veiksmai prieštarauja plačiai pripažintoms tarptautinės teisės normoms.
„Mediazona“ svetainėje paskelbtoje Rusijos VRM duomenų bazėje matyti, kad į ieškomų asmenų sąrašą įtraukti 29 Lietuvos piliečiai.
„Tai žmonės, kurie imasi priešiškų veiksmų prieš istorinę atmintį ir mūsų šalį“, – Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė žurnalistams, komentuodamas tokio sąrašo sudarymą.
Lietuvą 1944-1945 m. antrą kartą okupavusios Sovietų sąjungos kariams, žuvusiems II pasaulinio karo metu, skirtų paminklų demontavimo vajus visuomenininko Andriaus Tapino iniciatyva kilo 2022 metais, po Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą.
Tuometinis Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas iš pradžių buvo paskelbęs miestelėnų apklausą. Mėnesį trukusioje apklausoje, kurioje buvo pateiktas klausimas „Ar pritariate Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietos memorialo, esančio S. Daukanto g. pertvarkymui, pašalinant su žuvusių karių amžinojo poilsio vietos įamžinimu nesusijusius sovietinės ideologijos ženklus ir suteikiant karių palaidojimo vietai naują architektūrinę kokybę?“, dalyvavo 4815 gyventojų. 2927 iš jų į apklausos klausimą atsakė taip, 1886 atsakė ne. Šeši balsai pripažinti negaliojančiais.
Buvo suformuota ir darbo grupė, kuri rekomendavo demontuoti trijų karių skulptūrinę grupę, nuleistą kalaviją, akmens žvaigždę memorialo centre, bronzines plokštes, pritvirtintas šalia trijų karių skulptūrinės grupės su užrašais apie Klaipėdos miesto „išvadavimą“, taip pat čia esančią akmeninę plokštę su užrašu apie fašistiniuose lageriuose žuvusius ir mirusius kalinius. Kartu pabrėžta, jog pagarba čia palaidotiems kariams turi būti išlaikyta bei rekomenduota spręsti klausimą dėl visos teritorijos naujos architektūrinės kokybės.
2022 m. birželio pabaigoje klausimas atkeliavo į miesto Tarybą, kur po ilgų debatų 18 politikų (Vaidai Raugelei, Alinai Velykienei, Arvydui Vaitkui, Alvidui Šimkui, Linai Skrupskelienei, Artūrui Razbadauskui, Vidmantui Plečkaičiui, Andriui Petraičiui, Edmundui Kvederiui, Aidui Kaveckiui, Laimai Juknienei, Rimantui Didžiokui, Arvydui Cesiuliui, Sauliui Budinui, Arūnui Andziuliui, Arūnui Barbšiui, Kaziui Bagdonui ir V. Grubliauskui) balsavus už, po du buvus prieš ir susilaikius, o penkiems nebalsavus, buvo priimtas sprendimas demontuoti tai, ką rekomendavo darbo grupė.
Prieš tada balsavo Ela Andrejeva ir Jurij Šeršniov, susilaikė Romaldas Idzelevičius ir Arūnas Tuma. Penki politikai registravosi, bet nebalsavo – Nina Puteikienė, Judita Simonavičiūtė, Elida Mantulova, Vytis Radvila ir Vidmantas Dambrauskas.
„Mediazona“ skelbiamame sąraše be visų už šių paminklą nukėlimą balsavusių politikų dar yra ir Kultūros departamento Klaipėdos inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys bei Klaipėdos universiteto istorikai Silva Pocytė ir Vasilijus Safronovas. Pastrieji buvo minėtosios darbo grupės nariai. Tačiau „Mediazona“ skelbiamų asmenų sąraše nėra grupei pirmininkavusio Klaipėdos savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjo Vitalijaus Juškos, jos Teisės skyriaus vedėjo Andriaus Kačalino nei kito Klaipėdos universiteto istoriko Hektoro Vitkaus.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama
Atsiprašau noriu paklausti ,o į Sibira važiuoja Tarybos dauguma ar mažuma?