Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2023-12-21 |
Likus keletui dienų iki 2023-iųjų pabaigos Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija (LJKKA) prognozuoja, jog šiemet Klaipėdos uoste bus perkrauta apie 33,1 mln. tonų krovinių – 8 proc. mažiau nei pernai.
„Krova mažėjo, bet tai buvo nuosaikus kritimas, mažesnis nei tikėtasi. Tikimės, kad jau pasiekėme dugną, nuo kurio turėtume atsispirti ir kitąmet jau augsime, jei kokių nors netikėtumų neatneš geopolitiniai ar kiti veiksniai“, – spaudos konferencijos metu ketvirtadienį sakė LJKKA prezidentas Vaidotas Šileika.
Pasak jo, skystų krovinių apyvarta šiemet kris apie 6 proc. dėl naftos, skystų trąšų sumažėjimo. Uostas visiškai nebekrauna melasos. Tuo metu birių krovinių krova atsigauna po truputį, nes gerus rezultatus duoda žemės ūkio produkcija, ypač grūdai, tarp kurių dar yra ir pernykštis derlius.
Nors Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija trečiadienį skelbė, kad jau pakartotas pernai pasiektas konteinerių krovos rekordas skaičiuojant TEU (standartizuotų konteinerių) – ir vėl perkopta milijono TEU riba, tačiau bendrai generalinių krovinių krova uoste traukėsi, o augo tik tuščių konteinerių krova, kurie, anot V. Šileikos, tonažo prasme neduoda efekto. Skaičiuojant tonomis, krovinių konteineriuose sumažėjo 13 proc. arba 1,3-14,4 mln. tonų. Pasak asociacijos prezidento, tai signalizuoja, kad mažėja Lietuvos ekonomikos eksportas.
Baltijos šalių uostų kontekste, anot asociacijos, Klaipėda atrodo geriausiai. Pernai dar augusioje Rygoje šiemet krova jau krenta penktadaliu. Ventspilis, taip pat pernai demonstravęs augimą, šiemet smunka 26 proc., Talinas – 28 proc.
„Klaipėda išlieka krovos apimčių lyderiu tarp Baltijos šalių. Vienas iš Klaipėdos konteinerių terminalų jų krauna daugiau nei visas Rygos uostas“, – sakė V. Šileika.
Pasak jo, geresnius Klaipėdos rezultatus lemia tai, kad Latvijos ir Estijos uostai nuo seno buvo orientuoti į Rusijos produktų krovą, Lietuvos ekonomika yra žymiai didesnė, žmonių skaičius irgi daro įtaką, taip pat labai svarbu yra Klaipėdos uosto technologijos, diversifikacija.
Žvelgiant į kitus metus tikimasi, kad jau atsigaus „Lifosa“, tačiau nerimą kelia didinami geležinkelių tarifai.
Pasak V. Šileikos, dėl krizės Raudonojoje jūroje vėl prasidėjo konteinerių brangimas, tad tai irgi gali turėti įtakos.
Anot LJKKA vadovo, nė viena iš jai priklausančių įmonių šiemet nesiėmė atleidinėti darbuotojų, dauguma net didino jų skaičių. Tokia pati tendencija esą fiksuota ir su atlyginimais.
vienop prieš gera savaitę buvo rašoma, kad Klaipėdos uostas, pagal 2022 metų rezultatus, tarp blogiausių europoje ir Klaipėdos uosto sistemos , lyginant net su Gdansko, dar atrodė lyg akmens amžiuje ( https://m.klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/rytu-baltijos-uostai-blogiausi-europoje-1152451
Bet tai nesutrukdys Uosto direkcijai statytis rūmus ant marių kranto, kurių kaina prieš po porą metų planuota berods 43 mln. Eur, kas šiandienai turbūt jau kainuos 50-60 mln. Eur.
O tai geriau, kad Vilniuje statytu?????