Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2018-06-04 |
Po 7 metų nepertraukiamo bylinėjimosi – pagaliau pasiektas antras svarbus laimėjimas teisme, nors dar 2015 metais iš kaltininko priteistų per 40 000 eurų iki šiol neatgauna: taip galima būtų trumpai apibūdinti vienuoliktus metus besitęsiančią istoriją apie įsigytą brokuotą namą ir su tuo susijusius vienos klaipėdiečių šeimos vargus.
Natalijos ir Jurgio Vaineikių, pasiryžusių eiti iki galo, atkaklumo dėka apeliacinės instancijos Klaipėdos apygardos teismas šių metų gegužės 17 d. atsisakė iškelti fizinio bankroto bylą Arūnui ir Julijai Einingiams, palikęs galioti tokį pat pirmos instancijos teismo šių metų kovo mėnesio sprendimą.
Tarp Einingių skolininkų, be Vaineikių, buvo dar keli fiziniai asmenys, du bankai, „Sodra”, Mokesčių inspekcija, antstolis, AB „Energijos skirstymo operatorius”.
Fizinio bankroto siekusio Arūno Einingio pareiškime teismui nurodoma, kad bendra jo skola minėtiems kreditoriams siekia netoli 170 000 eurų ir tokios milžiniškos skolos, nepaskelbus jam fizinio bankroto, esą neįmanoma grąžinti, nes jo turimas turtas neva nė iš tolo nesiekia įsiskolinimų sumos. O kaip iš jo, bedarbio, pašalpos ir žmonos 500 eurų atlyginimo tokius pinigus surinksi? – savo skunde teismui bandė argumentuoti pareiškėjas.
Tačiau teismas pareiškėjo argumentais nepatikėjo ir nustatė, jog vargšu besidedantis A. Einingis dar gerokai prieš pareikšdamas norą bankrutuoti savo mamai perrašė kelis turimus žemės sklypus bei įmonės akcijas, o uošvei, žmonos Julijos mamai – automobilį „Audi A6“. Šie sandoriai dar ankstesnio Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu buvo pripažinti niekiniais ir negaliojančiais, kaip ir vėliau niekine buvo pripažinta 2016 metų rugsėjį tarp Arūno ir Julijos Einingių sudaryta povedybinė sutartis.
Todėl teisėja Irma Čuchraj, atmesdama R. ir J. Einingių skundą, teismo nutartyje, be kita ko, konstatuoja: „(…) sudarydami šiuos sandorius, nepriklausomai nuo jų vertės, pareiškėjai siekė sumažinti savo turto kiekį, t. y. kaip galima labiau apsunkinti galimą išieškojimą ir išlaikyti turtą šeimoje (dovanojant arba parduodant jį motinoms)“. Toliau nutartyje sakoma, jog „2011, 2012, 2013, 2014 metais gaudamas pajamas, sudarančias virš 100 000 litų per metus, Arūnas Einingis turėjo realias galimybes mažinti savo kreditorinius įsiskolinimus, tačiau to nedarė“.
Teismo teigimu, „pirmos instancijos teismas pagrįstai jiems neiškėlė fizinio asmens bankroto bylos, konstatavęs pareiškėjų nesąžiningumą“.
Vaineikių ir Einingių konflikto pradžia siekia 2007-ųjų pradžią, kai jauna klaipėdiečių šeima iš miesto nusprendė persikelti gyventi į užmiestį.
„Nusprendėme pasigerinti savo gyvenimo sąlygas – parduoti Klaipėdoje turimą butą, pasiimti iš banko kreditą ir nusipirkti namą užmiestyje, kaip tada darė nemažai jaunų šeimų“, – „Atvirai Klaipėdai“ istorijos pradžią priminė Natalija Mogučaja – Vaineikienė (nuotr.).
Vaineikiai nusižiūrėjo šalia miesto esančioje Jakų naujakurių gyvenvietėje žemės sklypą su ką tik pradėto statyti namo pamatais.
„Tą sklypą pardavinėjo A. Einingis su bendradarbiu, – pasakojimą tęsė Natalija. – Jau kovo pradžioje pasirašėme preliminarią pirkimo sutartį, bet po kelių dienų jis mums perskambino ir patarė nebelaukti, kol mūsų perkamame sklype namas bus pastatytas, o pirkti šalia esantį jau pastatytą namą – jį jis mums jau buvo aprodęs. Paaiškino, kad šio namo pirkėjams iškilo kažkokių problemų ir jie atsisako savo planų“.
Du vaikus auginanti šeima pamanė, kad taip dar geriau, mat nekantravo pradėti naują gyvenimą naujoje vietoje, o siūlomame jau pastatytame name trūko tik vidaus apdailos bei sutvarkytos aplinkos – tuos darbus pirkėjai sutiko pabaigti patys.
Deja, naujojo gyvenimo pradžia pasirodė ne tokia graži, kaip tikėtasi.
Dar net neįsikrausčius į naująjį pastatą ir vos baigus dažyti vidaus sienas, vienoje iš jų, koridoriuje, atsirado įtrūkimas. Įspėtas namo pardavėjas ir statybininkai pažadėjo broką likviduoti, bet paaiškėjo, kad tai ne vienintelis statinio trūkumas.
„Vos įsikėlę jau pirmąją žiemą pastebėjome, kad koridoriuje tarp sienų ir grindų plytelių esančios siūlės trūkinėja. Bemat pranešėme apie tai A. Einingiui, bet jis su bendradarbiu nuramino, kad nieko baisaus – neva, tai normalu, mat naujos statybos namas „vaikšto“, – pasakojo klaipėdietė.
Toliau – dar gražiau: 2008 metų pavasarį, nutirpus sniegui, įtrūkimai koridoriuje dar labiau padidėjo, įskilo siena jau kambaryje, per lubas ėmė sunktis vanduo, „nusėdo“ pirmojo aukšto grindys, bet statybos bendrovės atstovai ir A. Einingis, pasak pašnekovės, toliau įrodinėjo, kad namas vis dar „tebevaikšto“.
Nors namą stačiusi bendrovė po atkaklių namo savininkų pastangų neva trūkumus pašalino (tvarkė stogą, užtaisė išorinės apdailos įskilimus), statybos brokas ir toliau lindo per visus namo kampus.
„Paaiškėjo, kad prie namo nėra sumontuotas buitinių nuotekų šulinys, nors techniniame projekte nurodyta, kad jis turi būti, statybos metu neatkurtas sklype buvęs drenažas. Dėl nekokybiškai sumontuotos vandens surinkimo sistemos vanduo apgadino namo fasado sieną, namo viduje nuolat tvyrojo drėgmė, o „sėdus“ pirmojo aukšto grindims, ėmė kristi sienų apdaila“, – statybos darbų broką toliau vardino pašnekovė.
Nebetekę kantrybės, namo savininkai dėl nuostolių kompensavimo kreipėsi į namą apdraudusią bendrovę. Po atliktos išsamios ekspertizės draudimo bendrovės atstovai konstatavo, kad tai ne draudiminis įvykis, o statybų brokas.
„Su draudimo bendrovės atsakymu supažindinome A. Einingį, bet iš jo sulaukėme tik atsikalbinėjimų – jis pareiškė, kad, jeigu dar turime kokių pretenzijų, galime kreiptis į teismą – jokių darbų jis daugiau nebeatliks“, – užsitęsusią ir visus išvarginsią brokuoto namo įsigijimo istoriją baigė pasakoti N. Mogučaja – Vaineikienė. Pasak jos, tada jiems nieko kito ir nebeliko – tik kreiptis į teismą.
Pasak brokuotą namą Vaineikiams įsiūliusio A. Einingio, taip „vaikšto” naujas namas, Vaineikių asmeninio archyvo nuotr.
Bylinėtis šeima pradėjo dar 2011 metais, bet pirmąją pergalę pasiekė tik po ketverių metų: 2015 m. rugsėjį Klaipėdos apygardos teismas, iš dalies patenkinęs ieškovų civilinį ieškinį, iš atsakovo – A. Einingio – Vaineikiams priteisė beveik 41 tūkst. eurų žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.
Šį teismo sprendimą skundė abi pusės: Vaineikiai – kad priteistos žalos sumą padidintų, o A. Einingis – kad priteistą sumą sumažintų.
2016 m. liepą savo nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti nepakeistą ankstesniojo teismo sprendimą, pagal kurį A. Einingis iki šiol Vaineikiams tebėra skolingas tuos pačius priteistus per 40 tūkst. eurų.
Ir štai tada, prieš pusantrų metų, Einingių šeima sumanė bankrutuoti, bet šiam jų sprendimui kelią užkirto jau minėta Klaipėdos apygardos teisėjos I. Čiuchraj nutartis.
Tiesa, ir iki jos, pasak N. Vaineikienės, teko nemažai pakovoti: vieną teisėją nuo bylos nagrinėjimo jiems pavyko nušalinti, kitas net buvo patenkinęs skolininko prašymą ir jam iškėlęs bankroto bylą, bet sprendimą Vaineikiams apskundus, Klaipėdos apygardos teismas bylą grąžino nagrinėti iš naujo. Ir tik po 1,5 metų sulaukta jau minėtojo palankaus apygardos teismo sprendimo šių metų gegužę.
Praėjus kelioms dienoms po nutarties, neleidusios Einingiams bankrutuoti, paskelbimo, N. Mogučaja – Vaineikienė apsidžiaugė, kad į jos banko sąskaitą pagaliau „įkrito“„net“ 600 eurų. O prieš tai abi mamos dar buvo pervedusios tokią pat sumą už priteistas bylinėjimosi išlaidas.
„Žinoma, brokuoto namo už tiek nesuremontuosi, bet bent jau ledai pajudėjo“, – juokėsi Natalija, neatmetanti galimybės, kad ateity dar gali tekti teismo salėje susitikti su brokuotą namą jų šeimai įsiūliusiu pardavėju.
„Atvirai Klaipėdai” telefonu susisiekus su A.Einingiu, jis, vos tik išgirdęs, kad skambina žurnalistė, net neišklausęs klausimo, sakė esąs užsiėmęs ir kalbėti negalįs. „Savaitgalis, Tėvo diena, atleiskit, negaliu kalbėti”, – sakė jis.
Bandant paaiškinti, kad pagal žurnalistinę etiką privaloma išklausyti ir kitą pusę, A. Einingis žurnalistę šiurkščiai nutraukė, pasiūlęs jai pasveikint savo tėvelį su Tėvo diena, o jei jo nebėra gyvo – nuvažiuoti į kapus aplankyti jo kapo.
„Aš neturiu ką pasakyti, vėl prirašysit kažkokias nesąmones,” – sakė jis.
Praėjus vos valandai po minėto telefoninio skambučio, „Atviros Klaipėdos” žurnalistei paskambino policijos tyrėja, kuri pranešė, kad gavo piliečio Arūno skundą. Policijos tyrėja norėjo sužinoti, ar šių eilučių autorė iš tikrųjų yra žurnalistė ir kokioje žiniasklaidos priemonėje ji dirba.
Parašykite komentarą