Baltijos priekrantė darosi vis seklesnė: įtakos gali turėti ir uosto gilinimas

Atvira Klaipėda 2023-10-04

Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) Hidrologinių tyrimų skyriaus atlikti tyrimai skelbia, jog šiauriau jūros vartų esanti Baltijos jūros povandeninė priekrantės teritorija seklėja.

Jūros gylių matavimai 2022-2023 m. buvo atlikti su laivu „Vėjūnas“, panaudojus hidrografinį akustinį vienspindulinį echolotą EA400.

„Mūsų nuostabai žemyninėje dalyje, visuose profiliuose, gyliai seklėjo, o tai reiškia, kad povandeninis pajūris gavo smėlio“, – pranešime pažymi Hidrologinių tyrimų skyriaus vyriausiasis specialistas Donatas Bagočius.

Ekspertas nesiėmė spręsti, iš kur povandeniniame pajūryje atsirado daugiau smėlio.

„Sunku pasakyti, priežasčių gali būti įvairių: jūros bangos akumuliuoja krantų smėlį, o priekrantės srovės neša krantų smėlį į kitus kranto ruožus, taip pat smėlis gali būti atneštas srovių iš tolimesnių ruožų, kadangi pietryčių Baltijos priekrantės nešmenų pernaša siekia teritorijas nuo Karaliaučiaus srities iki Rygos įlankos. Taip pat galėjo tam tikrą įtaką daryti 2022 m. suformuotas sėklis, ties Melnrage atliktus Klaipėdos uosto gilinimo darbus“, – sakė jis.

INFORMACIJA

AAA specialistai atlieka kasmetinius jūros priekrantės gylių matavimus, numatytus Valstybinėje aplinkos monitoringo programoje. Jūros priekrantė – tai su krantu besiribojanti jūros akvatorijos dalis, kurioje jūros dugną veikia banginiai procesai. Ties Lietuvos krantais priekrantės zonos riba pravedama maždaug ties 20 m gyliu. Jūros priekrantė užima apie 427 km² plotą.

Jūros priekrantėje AAA specialistai gylių matavimus atlieka vienuolikoje ruožų, statmenai kranto linijai, nuo seklumos iki 20 metrų gylio izobatos (iki ~5 km nuo kranto), fiksuojant gylių duomenis penkių metrų žingsniais.

Komentarai:

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

Jūsų el.paštas *

Klaidingas tekstas

Komentaras apie klaidą

Siųsti