Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2018-05-02 |
Naftos produktus uoste perpilanti bendrovė Krovinių terminalas taip pat sutinka prisidėti prie modernios kvapų matavimo stotelės, kuri identifikuotų kvapų šaltinį, įrengimo. Tai po trečiadienį vykusio susitikimo su Klaipėdos meru Vytautu Grubliausku žiniasklaidai patvirtino jos vadovas Albertas Gimbutas.
Krovinių terminalo vadovas tikina, kad šioje įmonėje kvapai „lygiai tokie, kaip ir benzino kolonėlėje”. Martyno Vainoriaus nuotr.
Meras savo ruožtu žada dar kalbėtis ir su aplinkosaugininkais, kad jie išsakytų savo nuomonę, kiek yra efektyvi dabar naftos produktų krova užsiimančių bendrovių naudojama įranga.
Apie galimas tokios stotelės statybas buvo pranešta praėjusią savaitę, kai su meru susitiko AB „Klaipėdos nafta” vadovas Mindaugas Jusius.
„Mes jau trejus metus krauname tik benziną ir jo komponentus. Ir matuojame tik angliavandenilius, nes tai ir yra benzinas. Normų viršijimo pas mus nėra užfiksuota. Pas mus kvapai lygiai tokie, kaip ir benzino kolonėlėje. Sutarėme, kad stotelę būtų logiška įrengti tik tokią, kuri identifikuotų problemą. Kvapų problemą kelia sieros junginiai. Jų kiekis ypatingai didelis yra termiškai apdirbtuose sunkiuosiuose naftos produktuose. Mes tokių nekrauname. Aš merui pažadėjau pasitikslinti, ar be chromotografijos, kuria buvo matuojami sieros junginiai ir anksčiau, nėra atsiradę naujesnių medotų, nes chromotografija yra gana sudėtingas procesas”, – sakė A. Gimbutas.
Paklaustas, ar Krovinių terminalas, kaip ir „Klaipėdos nafta” prisidėtų prie tokios stotelės įrengimo, jis atsakė: „Manau, kad taip”.
Pasak Klaipėdos mero, toks geranoriškas požiūris buvo pasakytas ir jo kabinete vykusio pasitarimo metu.
„Pastačius tokią šiuolaikišką matavimo stotelę būtų galima labai aiškiai pasakyti, iš kur eina kvapas ir matant, prie kurio terminalo, koks laivas ar cisternos, būtų galima labai aiškiai identifikuoti kvapų šaltinį. Tas prietaisas, kaip suprantu, nėra labai pigus, panašu, kad apie 30-40 tūkstančių eurų. Noriu tikėtis, kad bus susitarta ir dėl parametrų, kurie bus joje nustatyti, kad nebūtų orientuota vien į kaimynus”, – sakė V. Grubliauskas.
Jis taip pat teigė, kad dar norės pasikalbėti su aplinkosaugininkais, kad išgirstų, kaip jei vertina esamą infrastruktūrą, kiek ji atlieka misiją.
„Su geležinkeliais taip pat dar laukia susitikimas, tačiau kaip supratu, pačios cisternos kvapų nekelia. Aš jau kalbėjau su įmonė vadovu Vilniuje, jis patikino, kad geležinkeliečiai gauna užplombuotą krovinį ir kol jis nepristatomas į vietą, to neatplombuojamas. Pati užplombuota cisterna, stovėdama, kad ir prie viaduko, kvapo neturėtų kelti, nebent būtų labai didelė temperatūra. Bet geležinkeliai vis tiek sutiko dalyvauti, nors ir sunkiai mato save šioje kvapų grandinėje”, – teigė meras.
Ypatingai jaučiasi kvapai perpilinėjant sunkiuosius naftos produktus šaltuoju metų laiku, nes tuomet juos reikia pašildyti. Reiktų spręsti šią problemą pastačius geležinkelio cisternas po stogu perpilinėjant ir šildant šiuos produktus.
Dažnai tenka stovėti prie geležinkelio ir laukti (20m-30m atstumu) kol naftos cisternos pravažiuos. Neužtenka drabužių kad užsidengti veidą. Naftos kvapas skverbesi visur, ypatingai aitrus kvapas. Įsivaizduoju kas dedasi kai ji perpilinėja.