Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2022-11-17 |
Artėjant metų pabaigai ryškėja apibendrinti kalendoriniai viešojo transporto (VT) rodikliai Klaipėdoje.
Tų duomenų analizė svarbi mūsų įstaigos valdybai bei steigėjai – Klaipėdos miesto tarybai priimant sprendimus dėl kitų metų VT transporto darbo. Jiems reguliariai teikiame detalią analizę ir prognozes; čia visuomenei tai pristatome apibendrintai.
Kaip matome iš lentelės, rudenį buvo tik dvi savaitės, kai darbo dienos kelionių skaičius mažesnis nei prieš trejus metus. Apibendrintai kalbant, mes jau susigrąžinome keleivius ir kai kuriomis savaitėmis dar „priauginome”. Nors judumo rūšys per tą laiką pasikeitė.
Vienos darbo dienos kelionių skaičiaus savaičių vidurkiai. Apačioje kalendorinių metų savaičių numeriai, dešiniajame krašte +/- procentai nuo geriausių iki šiol 2019-ųjų metų vidurkio. Laužyta linija leidžia patogiai procentais lyginti konkrečių 2019/2022 metų savaičių kelionių rodiklius.
Keleivių grįžimą į viešąjį transportą siejame su dviem pagrindinėmis priežastimis.
Dvejus pandemijos metus savivaldybės teikta dotacija leido išlaikyti VT tinklo kokybę ir reputaciją. Tie mūsų keleiviai, kurie galbūt tada ir svarstė kelionių alternatyvą (tarkim, investuoti į asmeninį automobilį) viešajam transportui, nenusivylė jo patikimumu, ir dabar, miesto gyvenimui grįžus į normalų ritmą, intensyviai viešuoju transportu naudojasi.
Prie šiemetinio kelionių skaičiaus ūgtelėjimo taip pat prisidėjo ir miesto tarybos sprendimas nuo šių metų 70+ amžiaus senjorams suteikti galimybę 365 dienas važinėti miesto autobusais už 10 Eur. Šią savaitę kelionių tokiais bilietais skaičius nuo metų pradžios jau viršijo 2 milijonus.
Kiek mažiau nei pusę kelionių VT klaipėdiečiai atlieka pilnos kainos bilietais. Daliai tokių keleivių tiek pajamos, tiek amžius ir sveikata leistų kelionei rinktis asmeninį automobilį.
Išties, asmeninių automobilių skaičius mieste padidėjo. “„Regitros” duomenimis, 2019-aisiais Klaipėdoje buvo 65 148 lengvųjų (M1 klasė) automobilių. O šių metų lapkritį šis skaičius pasiekė 74 580 – dabar lengvųjų mieste yra devyniais tūkstančiais daugiau.
Per paskutinius trejus metus išpopuliarėjo ir elektriniai paspirtukai. Deja, jų statistika nėra vedama.
Taigi, viešasis Klaipėdos transportas konkuruoja su kitomis judumo rūšimis. Pagal bendrą kelionių VT skaičių matome, kad tą konkurenciją kol kas atlaikome. Tačiau padėtis nėra statiška, daug kas priklauso ne tik nuo stichiškai vykstančių procesų, tačiau ir nuo miesto valdžios sprendimų.
Pilną bilieto kainą mokančių keleivių dalis šiemet sumažėjo.
2020-2021 naudotų bilietų tipų pokyčiai žymia dalimi sąlygoti karantinų režimų (distancinis moksleivių mokymas ir kt.) ir neturi būti vertinami kaip reikšmingi brėžiant natūralias pokyčių tendencijas.
Tačiau taip nutiko pirmiausia dėl reikšminga šiemet tapusios 96% nuolaidos bilietų (Pradinuko+senjoro bilietai) dalies. Iš esmės kaip tik šie keleiviai duoda dabartinį kelionių prieaugį, lyginant su 2019-aisiais, rekordiniais metais.
O absoliučiais skaičiais žiūrint, pilnos kainos bilietų skaičius tada ir dabar yra panašus. Taigi, dirbančius ir uždirbančius, vidutinių ir aukštesnių pajamų keleivius mes, nepaisant automobilizacijos plėtros, išlaikėme.
Kodėl mums taip svarbūs už pilną kainą važiuojantys keleiviai? Jų skaičius apibendrintai parodo VT paslaugos kokybę. Mat dažnas jų turi alternatyvą, ir jeigu renkasi viešąjį transportą, tai dėl jo kokybės.
O ta ir juos tenkinančia kokybe taip pat naudojasi lengvatas turintys keleiviai. Tai verta turėti omeny aptariant transporto politiką. Kam skirti turimas ribotas lėšas – lengvatų plėtrai ar paslaugos kokybei?
Papildoma lengvata duoda konkrečią naudą apibrėžtai socialinei/demografinei keleivių kategorijai, tačiau pablogina (esant fiksuotai bendrai VT skiriamų lėšų sumai) paslaugos kokybę visiems, o tai dalį keleivių net paskatina sėsti į savo automobilį.
Balanso paieška tarp šių dviejų kraštutinumų yra nuolatinis politikų rūpestis visuose šalies miestuose. Na, o transportininkų atsakomybė – gerai dirbti tiesioginį darbą ir pagal užklausą teikti politikams kvalifikuotą jų numatomų sprendimų ekspertizę.
Vien pagyros, o kad važinėti tenka senuose nešildomuose trantuose, vasarą patyrti pragarą,nei žodžio. Eilinis pagirių pilnas straipsnis.