Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2022-05-17 |
Antradienį Seimas po pateikimo pritarė žemės valdymo reformai, numatančiai valstybinę žemę perleisti savivaldybėms.
Žemės įstatymo naujoji redakcija ir dar kitų 19 įstatymų pataisos nustato, kaip 103 Lietuvos miestuose valstybinė žemė patikėjimo teise perduodama naudoti 60 savivaldybių. Pataisas pateikusio aplinkos ministro, liberalo Simono Gentvilo teigimu, pertvarkos esmę sudaro skaidri žemėtvarka, greitesnės savivaldybės, mažesnė biurokratija.
Martyno Vainoriaus nuotr.
„Valstybei itin svarbu turėti instrumentus vystyti energetikos, kelių, geležinkelių, kariuomenės projektus, todėl ji pasilieka sau visas galimybes greitai, per 10 dienų, susigrąžinti žemę. Be to, žemės patikėtinių kontrolė bus stipriai griežtinama, kad valstybinė žemė nebūtų, liaudiškai tariant, parceliuojama, nuomojama ne pagal rinkos kainą ar naudojama ne pagal tiesioginę paskirtį“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo S. Gentvilas.
Pristatydamas projektą jis citavo Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad „valstybės turtas nėra savitikslis, bet turi duoti naudą visuomenei ir turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai tvarkomas“.
Seimui priėmus paketą, pertvarka vyktų dviem etapais. Pirmuoju etapu Aplinkos ministerija, nuo 2023 m. sausio 1 d. perėmusi Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) iš Žemės ūkio ministerijos, formuotų valstybės politiką žemės tvarkymo ir naudojimo, geodezijos, kartografijos ir kt. klausimais. Po 2023 m. gegužės 1 d. savivaldybės taptų valstybinės žemės valdytojomis miestų administracinėse ribose. Žemės ūkio ministerija toliau formuotų žemės ūkio, maisto ūkio, kaimo plėtros politiką. Žemės informacijos centrui būtų patikėti visi Lietuvos valstybiniai žemės ūkio paskirties sklypai. Savivaldybių ir Žemės informacijos centro priežiūrą ir kontrolę vykdytų NŽT. Tuo metu žemės naudojimo valstybinę kontrolę iš šios tarnybos perimtų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.
„Kai kurių procedūrų [trukmė] sumažės trimis mėnesiais. Vadinasi, sumažės administracinės naštos ir sutaupysime valstybės pinigų, nes naikinsime besidubliuojančias funkcijas“, – sakė projekto autorius.
Tuo metu NŽT profesinė sąjunga pirmadienį skelbė, kad jos Taryba apsvarstė streiko galimybę ir galimas streiko formas.
„Šiuo metu konsultuojamės su kolegomis iš kitų profsąjungų dėl streiko organizavimo procedūrų. Į streiką norime pažiūrėti kūrybiškai. Tai, sakyčiau, bus ne šiaip sau streikas, bet – natūrinis bandymas, tam tikras eksperimentas, savotiškas perspektyvos modeliavimas – kas bus, kas nutiks, kai po dabartinės žemėtvarkos reformos sutriks žemėtvarkos sektorius, sutriks tam tikrų funkcijų vykdymas, nustos galioti įvairūs leidimai ir sutikimai. Juk kažkas turi atlikti tokį eksperimentą, tokį modeliavimą, juolab, kad taip skubotai vykdant žemėtvarkos reformą jos organizatoriai pamiršo parengti ne tik kaštų ir naudos analizę. Nėra net paprasčiausio SWOT‘o. Mūsų pilietinė pareiga ir, sakyčiau, netgi profesinė atsakomybė, siekti, kad žemėtvarkos procedūros, visi žemėtvarkiniai algoritmai, teisinis reglamentavimas būtų tobulinami, gerinami, efektyvinami. Mes už racionalias ir prasmingas permainas. Bet dabar matom tik tai kaip bus sugriauta, sunaikinta iš esmės neturint aiškios alternatyvos“,- pranešime cituotas NŽT profsąjungos pirmininkas Audrius Gelžinis.
Matomai tikslai visai kiti.. galima norima apmokestinti visą miesto valstybinė žemė, dalintis ne Nzt žemę galimai bus daug lengviau…