Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2022-05-16 |
Ir antrajame Memelio/Klaipėdos pilies bokšto statybų rangos konkurse paaiškėjo, kad potencialūs statytojai nori daugiau pinigų nei yra suplanavusi savivaldybė.
„Uostamiesčio projektas” vizualizacija
Miesto Tarybos kolegija dar 2018 m. kovą priėmė nutarimą atkurti didįjį pilies bokšto tūrį iš vidaus panaudojant metalines konstrukcijas.
Su kliūtimis buvo susidūręs jau ir 2019 m. sausio pabaigoje paskelbtas techninio projekto parengimo konkursas, kurį kritikavo miesto architektai. Gavus oficialias pretenzijas tada buvo nuspręsta šį konkursą nutraukti. Naują konkursą laimėjo ir 2019 m. liepą sutartį su savivaldybe pasirašė UAB „Uostamiesčio projektas”, darbus įsipareigojusi atlikti už 106 900 eurų.
Šį vasarį savivaldybė buvo paskelbusi rangos darbų konkursą. Jo sąlygose buvo numatyta, kad tiekėjo pasiūlymo kaina negali viršyti 1 750 000 eurų su PVM. Numatoma darbų trukmė siekė 25 mėnesius. Šiam konkursui pasiūlymą buvo pateikęs tik vienas potencialus tiekėjas, tačiau jo kaina viršijo numatytas „lubas” ir dėl to pasiūlymas buvo atmestas. Po surengtos rinkos konsultacijos ilgai netrukus buvo paskelbtas antras rangos darbų pirkimo konkursas.
Pasak Savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjos Vilmos Marcinkevičienės, šįkart jau sulaukta dviejų pasiūlymų. Tačiau ir jų autoriai darbus siūlosi atlikti už didesnes sumas nei yra suplanuotos. Visgi šįkart konkurso sąlygose jau nebuvo nurodyta maksimali vertė, tad konkurso likimas, anot V. Marcinkevičienės, priklausys nuo jo iniciatorių.
Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis sakė, jog sprendimas dėl galimo didesnio finansavimo bus priimtas sulaukus išvadų dėl pateiktų pasiūlymų – ar sumos yra pagrįstos.
„Reikia jau susitaikyti, kad dėl brangymečio kažin ar kuris nors pirkimas beatitiks anksčiau sudėliotus planus. Reikia išgryninti prioritetinius projektus ir judėti toliau. Manau, kad pilies bokštas, Jono bažnyčia, kurie formuotų miesto vizualinį veidą, turėtų būti tarp prioritetų”, – sakė G. Neniškis, paminėjęs ir tai, kad bokšto projektas yra piliavietės konversijos dalis.
Savivaldybės administracijos vyriausiasis patarėjas Ričardas Zulcas teigė, jog konkurso nugalėtojas būtų renkamas pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus. Jis vylėsi, kad sumos nebus gerokai didesnės nei planas. Pasak R. Zulco, šį projektą tikimasi įgyvendinti gavus dalinį finansavimą iš Europos Sąjungos fondų, skirtą regioniniams projektams.
INFORMACIJA
Šešiaaukštis pilies bokštas buvo pastatytas apie 1546 m. ir laikomas vienu seniausių renesanso mūro pavyzdžių Lietuvoje. Tai tuo metu buvo aukščiausias statinys Klaipėdoje. 15 m skersmens bokštas turėjo rūsį. Jis atliko ir kalėjimo funkciją.
Per 1756–1763 m. Septynerių metų karą Klaipėdą užėmus Rusijos imperijos kariuomenei, pilis 1763 m. buvo apleista ir pamažu nyko.
1812 m. per prancūzmetį pilyje buvo įrengtos kareivinės, arsenalas, sandėliai, ligoninė. 1821 m. iš 5 bokštų dar stovėjo du. 1840 m. pradėjo griūti pilies įėjimo skliautai, 1843 m. pašalintos Didžiojo parako bokšto liekanos, apie 1865 m. nuvirto Kunigaikščio bokštas. Po 1888 m. buvo parduoti nugriauti svarbiausi pilies mūro pastatai.
Tvarkant piliavietę jau iš dalies buvo atkurti aukščiausiojo pilies bokšto tūriai.
Miesto Tarybos kolegija rinkosi iš trijų jai pateiktų variantų – palikti esamą padėtį, atkurti autentišką mūrą, kai sienų storis siektų iki 3 metrų ir statyti bokštą iš vidaus panaudojant metalines konstrukcijas.
1999 m. įvyko architektūrinis konkursas, kurio laimėtojai architekto Saulius Manomaičio vadovaujama architektų komanda – M. Daukšys, V. Atienė, R. Atas, pagal archeologo Vlado Žulkaus atliktus tyrimus ir rekomendacijas, pasiūlė atstatyti bokštą laikantis senojo bokšto tūrių, aukščio, silueto. Įdėjos esmė – laimėtojai siūlė nebevaidinti „atstatinėjimų“ imitacijų. Pasitinkant XXIa. neatstatinėti visokių pilių ir/ar tvirtovės, o atstatyti tik išskirtinį, vertingiausią jos elementą – didįjį bokštą. Jo atstatymui naudoti ne tradicinę medžiagą – plytas, o stiklą ir pačias naujausias technologijas, pasitelkiant lazerius ir šviesą. Naudojant pažangiausias ir spėriai ateinančiais naujausias technologijas, sukurti naują vertikalės dominantę kuri dieną ir naktį puoštų miestą, senamiestį bei ženklintų buvusios tvirtovės/pilies vietą. Jei norite – galėjo atsirasti senamiesčio žibintas ar savotiškas švyturys miesto pažangai ir progresui. Tuo pačiu – visą pilies teritoriją – piliavietę paversti į viešą visuomeninę erdvę pritaikant šiuolaikiniams nūdienos miesto bendruomenės poreikiams ir tuo pačiu masiniams miesto renginiams. Ši įdėja susilaukė palankiausio vertinimo ir laimėjo pirmą vietą. Visi to ar kažko panašaus ir tikėjosi, kad laikantis šios nuostatos darbas ir bus tęsiamas. Deja. Vietoje to, kad būtume ištobulinę šią Pilies koncepciją, detaliai revizavę visą piliavietės teritoriją, atsakę į klausimus ką darysime su nebaigtais ravelinais, kurtinomis, Pilies gatve ir t.t. – teritoriją susiskypavome į sklypelius naujam daugiabučiui ir žengėme dvi, tris desetkas metų atgal su pačia Pilimi ir jos bokštu. Kol nežinome ko siekiame – gal užteks proto nestatyti nei pigiai nei brangiai.
būtų jei nestatys. Nes šiaip tai labai geras savivaldybės klerkų BRIEDO egzempliorius būtų. Moksleivių vadovėliams tiktų. Bokštas, anot stratego ekskursavodo R.Zulco , statomas turistų ir kt. senamiesčio APŽVALGAI – apžvalgos bokštas! Bet, tam suprojektuojami minimaliausi – keli ambrazūriniai langeliai – na , kad nieko nematytum. Ir tada į bokštą kišim dar milijonus į Led didelius ekranus, kameras, kad užlipę galėtumėm piarinių įvaizdžio filmukų pažiūrėti ir satisfakciją patirti.
Ne atkūrimas bokšto vyksta, neklaidinkite. Naujo bokšto statyba. O tai vadinasi butaforija. Ar to reikia Klaipėdai? Čia nuomonės išsiskiria. Miestas turėtų persvarstyti prioritetus, ne visoms numatutoms statyboms pinigų neužteks
Kodel pagerbiami tik vieni akupantai? Laukiame teatro aikštes ir teatro su balkoneliu pervardimo i adolfo hitlerio aikšte ir teatras
Kol miesto valdantiems kičinis gėlių laivelis yra suvokimas kaip „grožis”, tol ir bokšto muliažas jiems bus „ambicingas iššūkis”. Deja, toks intelektualinis potencialas…
Bokstas kaip mokykla, brangs kas kiekviena auksta? …… o gal kai laimi uz maziausia kaina tai ir pastatyk…… o kai pastoviai savivaldybe primoka tai cia kas maziausia kaina? ar galimai geras susitarimas?
Apgailėtina, eilinis savivaldybės administracijos briedas. Gatvės,pastatatai senamiesčio netvarkyti, bet jiems reikia bokšto.
Stabdykite šią butaforija. Yra kur kitur panaudoti pinigus.
pritariu