Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2022-05-07 |
Apniukusią šeštadienio popietę neįprastoje Klaipėdos vietoje – viename iš vadinamųjų miegamųjų mikrorajonų – surengta fotografiją paroda bei filmas pradžiugino nemažą būrį vadinamojo Žardės mikrorajono gyventojų bei šio renginio kaltininkės bičiulius ir menininkus.
Aštuntus metus Klaipėdoje gyvenančią, iš Tauragės kilusią fotomenininkę Ingridą Mockutę – Pocienę jau neblogai pažįsta dalis klaipėdiečių iš jos surengtų parodų bei aktyvaus dalyvavimo įvairiuose menininkų renginiuose.
Visgi pakabinti 17 įspūdingo dydžio nuotraukų ne kur nors senamiestyje, o ant judraus vadinamojo Žardės prekybos centro pastatų bei čia buvusiose uždaryto pašto patalpose pristatyti savo debiutinį dokumentinį filmą ryžtųsi ne kiekvienas.
Ingridai tai atrado normalu ir logiška, mat tiek nuotraukose, tiek filme, pavadintame „Je suis Žardė” („Aš esu Žardė”), ji įamžino šio mikrorajono žmones ir juos supančią aplinką.
„Aš kai čia pradėjau gyventi, įsimylėjau šitą rajoną. Pradžioje jį su mažu vaiku pasivaikščiodama prisijaukinau, be to, mus labai maloniai žmonės čia priėmė, čia yra labai šilta kaimynystė, formuojasi bendruomenė. Be to, per tuos 8 metus labai pasikeitė tvarka – sutvarkytas ir parkas, ir tvenkiniai, nebeliko šiukšlių, man šitas rajonas yra labai mielas, artimas ir gražus”, – sprendimą imtis projekto „Je suis Žardė” motyvavo autorė.
Ingrida save vadina portretiste, todėl visose nuotraukose užfiksuoti šiame rajone gyvenantys žmonės, kurie taip pat kalbinami ir filme. Jame Žardininkų rajono istoriją pasakoja ir istorikas Vasilijus Safronovas.
„Man geriausias būdas atskleisti rajono dvasią yra per žmones, per gyventojus. Per aštuonerius metus pas mane vis gausėjo ir gausėjo tų vaizdų ir supratau, kad jau reikia kažką su jais daryti”, – prieš filmo pristatymą sakė I. Mockutė – Pocienė. Tad darbščioji menininkė, su vyru auginanti tris vaikus, parašė projektą ir gavo jam finansavimą.
Daugiau kaip 40 minučių trunkantis filmas neprailgo, o jame užfiksuoti įspūdingi vaizdai, lydimi puikiai parinkto režisierės ir operatorės sūnaus Fausto garso takelio, akivaizdžiai įrodė, jog Klaipėda turi dar vieną profesionalią kino kūrėją.
I. Mockutės-Pocienės nuotraukos Žardės prekybos centrą puoš iki pat liepos.
Palmiros Mart nuotr.
INFORMACIJA
Iš Tauragės kilusi menininkė 1998–2002 metais studijavo Vilniaus Dailės akademijos Telšių Taikomosios dailės skyriuje, kur įgijo metalo dizaino specialybes bakalaurą. Būdama studentė dalyvaudavo organizuojamose studentų darbų grupinėse parodose.
2009 m. lapkritį Tauragės fotografijos galerijoje surengta pirmoji personalinė fotografijos ir juvelyrikos paroda „Apie moterį“. Vėliau ši paroda pristatyta Palangoje ir Telšiuose.
2009–2014 metais menininkė dalyvavo grupinėse Tauragės klubo „Fotojūra“ parodose. Parodos buvo pristatytos skirtinguose Lietuvos miestuose – Tauragėje, Plungėje, Pagėgiuose, Raseiniuose ir Vokietijoje.
2010 metais rugsėjį Klaipėdoje buvo surengta fotografijų ir juvelyrikos paroda „Gyvenimas-žaidimas“ (parodos bendraautorė – juvelyrė Neringa Poškutė).
2015 metų gegužę Tauragės fotografijos galerijoje pristatyta fotoaktų paroda „Susieliejimai“, vėliau ji eksponuota ir Klaipėdoje.
Nuo 2014 metų menininkė gyvena ir kuria Klaipėdoje, jos darbus rasite feisbuke Je suis Žardė.
Puki iniciatyva, būtinai nuvažiuosiu pažiūrėti. O tiems kurie čia blevyzgoja apie pažinimą – ką Jūs papasakotumėte, kas tos žardės istorijoje prieš tris dešimtmečius tokio vertingo – žardiniai ir pan.? Džiaugiausi tada iš tų vietų pabėgęs, gerai, kad dabar ten daug gražiau, saugiau ir mieliau.
Visų pia neblevyzgojama, o komentuojama. Jei jau bandoma gilintis į rajono istoriją gal nereiktų apsiriboti tik šių dienų įvykiais. Smalsu ką jūs matote gražaus? Trinkelės? Priedėlius per kelis kartus aptvarke? Ar Žardės baranka.suzavejo?
Iš Tauragės kilusi, apie Žardės rajoną…kai ten negyvenusi ilgą laiką, tai negali žinoti to rajono dvasios…
Patikėkite, puikiai pažįsta. Ji nemažai bendravo su Žardės žmonėmis, aktyviai visur dalyvavo, jos vaikai taip pat bendrauja su visais Žardės žmonėmis. Nebūtina pragyventi Žardėje 30 metų, kad pajusti dvasią. Tereikia į ją puikiai įsilieti. O ši autorė ir yra puikiai įsiliejusi.
Deja bet isiliejimas – tai ne tas pats kas ten gyventi tuos pačius 30metu.
O lietuviškai pavadinimo neužtenka,būtina šlabardžiuoti.Gėda dėl tokių menininkų.