Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2018-03-30 |
Klaipėdos miesto taryba ketvirtadienio posėdyje nusprendė valstybės žinion perduoti dvylika 309,4 tūkst. eurų likutinės vertės nekilnojamojo turto objektų. Už juos mainais miestas turėtų gauti buvusio Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastatų kompleksą Jūros gatvėje, kuriame ketinama leisti įsikurti menininkams.
Beje, tik pradėjęs pardavinėti minėtąjį kompleksą Turto bankas už jį norėjo gauti ne mažiau nei 2,16 mln. eurų. Paskutinė iš vėliau skelbtų aukciono kainų, kurią galima aptikti internete – 850 tūkst. eurų.
Miestas valstybei nusprendė perduoti šiuo metu apleistą istorinį pastatą Uosto g. 22, įvertintą 19 650 eurų. 1910 m. iškilusiame pastate buvo įsikūręs vadinamasis sveikatingumo namas, kuriame veikė pirtis, poilsio kambariai, bilietų kasos keliaujantiems garlaiviais. Čia buvo ir vaikų darželis, kur dirbančios moterys galėjo palikti vaikus. Kai kurie šaltiniai teigia, kad tai buvo pirmas tokios paskirties statinys Baltijos uostuose. Po Antrojo pasaulinio karo pastatas buvo pritaikytas vakarinei pamaininei mokyklai.
Valstybei taip pat atiteks gyvenamieji namai Liepojos g. 15 (likutinė vertė 121,2 tūkst. eurų), Rumpiškės g. 14 (10 678 Eur), Puodžių g. 13 (įvertintas tik 2778 Eur). Perduodami ir kitos paskirties objektai: nebaigtas statyti pastatas I. Simonaitytės g. 29 (44 295 Eur), automobilių stovėjimo aikštelė Smiltelės g. 12B (37 904 Eur), pastatas Perkėlos g. 3 (38 548 Eur), šalia jo esantis sandėlis (3 329 Eur), pagalbinės patalpos (1 874 Eur), 15 110 eurų įvertinta šio komplekso tvora, 10 415 eurų vertės kiemo aikštelė ir čia esantis 3 599 eurų vertės vandens rezervuraras.
„Atviros Klaipėdos” duomenimis, tokiu premjero Sauliaus Skvernelio laiminamu sandoriu Turto banko atstovai nėra itin patenkinti, nes ši institucija turi grąžinti paskolą, paimtą naujojo Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato statybai. Jie kur kas labiau norėjo gauti Savivaldybės valdomų butų, kuriuos būtų labai lengva realizuoti.
Kritiškai tokį sandorį „Atvirai Klaipėdai” įvertino ir kai kurie uostamiesčio verslo atstovai, nes tiek jų, tiek ir mūsų portalo šaltinių teigimu, prieš pat premjerui priimant sprendimą jau buvo atsiradęs potencialus komplekso pirkėjas.
Miesto perimamas neogotikos stiliaus pastatų kompleksas buvo pastatytas 1862 m. Centrinėje pastato dalyje tada įsikūrė prisiekusiųjų teismas, dešinėje – teismo įstaigos. Čia buvo ir kalėjimo kameros. 1898 m. buvo pristatytas priestatas, kuriame buvo įrengti butai tarnautojams, atskiras sektorius moterims. Dar buvo pastatytos dirbtuvės. Nuo 1885 m. minėtame komplekse veikė Apygardos teismas.
Verslas dar Klaipėdoje nesubrendęs tokio masto istorinių pastatų gaivinimui. Juk realiai tie 0,85 mln tik lašas jūroje palyginti su pastato rekonstrukcijai reikalingomis investicijomis (spėčiau mažiausiai 500-600 EUR/ kv m, taigi 4744 x 500 = 2.37 mln EUR).
Taigi savivaldybė gelbėja pastatą nuo merdėjimo neapbrėžtą laiko tarpą.
Klaipėdiečių interesas, kad nemerdėtų pastatas, kaip buvęs kino teatras „Baltija”. Be abejonės, suma juokinga, tad nenuostabu, kad ir pirkėjas atsiradęs buvo. Nemažai privačių gyvenamųjų namų be tokios istorijos kainuoja keliskart daugiau. O čia, nepavykus minčiai su menininkais, rimtam investuotojui tikrai už gerokai didesnę sumą pavyktų parduoti- miestas tik uždirbtų.