Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2022-03-31 |
Po vasario pradžioje pristatytos galimybių studijos dėl Dangės krantinės tarp Pilies tilto ir Senosios perkėlos pertvarkos, tąsyk sulaukusios nemažai kritikos, trečiadienio pavakarę dar kartą grįžta prie jau baigtos tos pačios studijos paskutiniojo pristatymo visuomenei. Po jo bus skelbiamas šios vietos sutvarkymo architektūrinis konkursas.
Nors praėjusio pristatymo metu bene daugiausia kritikos sulaukė rekomendacija per Dangę nutiesti pėsčiųjų/dviratininkų tiltelį, kuris, tąsyk kalbėjusių specialistų nuomone, pirmiausia trukdytų laivų eismui, paaiškėjo, jog šios savo idėjos studijos rengėjai neatsisakė.
„Smarkiai rekomenduojame, kad ši jungtis atsirastų, ji paskirstytų intensyvius judėjimo srautus tolygiau ir sujungtų skirtingas miesto dalis į vientisesnę sistemą”, – sakė architektūrinę-urbanistinę galimybių studiją kartu su VšĮ „Idėjos miestui“ parengusios įmonės „Bauland” architektas Donatas Baltrušaitis.
Vėliau, atsakydamas klausimą uždavusiam Mindaugui, ar tiltelis netrukdys, pvz., praplaukti „Meridianui”, pranešėjas teigė, jog jis turės būti „mobilus”, kaip kad yra Gdanske.
Kaip ir ankstesniame pristatyme, architektas apžvelgė krantinės istorinę raidą, vėl kalbėjo apie jos erdvių pritaikymą pirmiausia pėsčiųjų ir dviratininkų poreikiams, akcentavo neišnaudotą Dangės panaudojimą miestiečių laisvalaikiui, nepatogų priėjimą prie vandens, esamų želdinių išsaugojimą ir naujų sodinimą, būtinybę įrengti naujas prekybos vietas ir kt.
D. Baltrušaičio teigimu, „gyventojų nuomonės ir lūkesčių analizė leidžia išskirti tris esmines šios teritorijos funkcijas – tranzitinę, estetinę ir socialumo”, tad visą teritoriją esą tikslinga padalinti į „erdviškai atskirtas funkcines zonas” (jos pavaizduotos paveikslėliuose – P. M.).
Pristatymo metu buvo pateikta keletas pavyzdžių iš užsienio, kaip panašios krantinės yra sutvarkytos Vokietijos, Lenkijos, Belgijos, Danijos miestuose.
Pranešėjas prognozavo, jog minėtos erdvės sutvarkymas lankytojų srautus padidintų 27 proc. – esą tokie duomenys gauti po visuomenės apklausos.
54 proc. apklaustųjų teigė, jog čia dažniau apsilankytų, jei krantinėje būtų daugiau kavinių ar maisto kioskų, 48 proc. norėtų lauko prekybos ar turgelių, 53 proc. – daugiau pramoginių, kultūros renginių, 46 proc. – ekspozicijų ar lauko parodų ir t.t.
Po pristatymo Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus vyriausiasis patarėjas Kastytis Macijauskas atkreipė dėmesį į tai, jog galimybių studija nėra techninis projektas, tad ragino klausytojus į detales nesileisti.
„Tai yra pradžia prieš pradžią, pirmas žingsnis prieš architektūrinį konkursą sužinoti, ko mes norime”, – sakė jis.
„Čia mūsų visų projektas, miestiečių, tai yra geros praktikos pradžia išmokti susikalbėti, išmokti išgirsti vienas kitą, šitas procesas labai sveikintinas, perduodam estafetę Architektų sąjungai ir savivaldybei”, – pristatymą apibendrino „Idėjos miestui“ atstovė Inga Urbonaitė-Vadoklienė, palinkėjusi projektui „kokybiškai realizuotis”.
INFORMACIJA
Minėtą galimybių studiją inicijavo „Memelio miestas”, kurį Klaipėdos miesto savivaldybės įpareigojo organizuoti Dangės krantinės architektūrinį konkursą. Teigiama, jog galimybių studijos rengimo proceso metu buvo aktyviai konsultuojamasi ir diskutuojama su išoriniais ekspertais, suinteresuotomis institucijomis ir projekto partneriais, įvairiomis visuomenės grupėmis ir bendruomenių atstovais. Vyko keli vieši pristatymai, kūrybinės sesijos, kurių metu siekta kompleksiškai suvokti Dangės krantinės atkarpos Šiauriniame rage sutvarkymo problematiką, skirtingus interesus, lūkesčius bei poreikius, funkcinės programos ir viešosios erdvės formavimo principus ir gaires. Architektūrinio konkurso pagrindu parengtas techninis sutvarkymo projektas bus įgyvendinimas Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšomis.
Tiltelis ten nereikalingas, labiau jis reikalingas būtų prie Telekomo pastato prie jono kalnelio
Pritariu
mūsų savivaldybėje. Visuose planuose, strategijose aiškina, kad reikia miestui kurti jūrinį identitetą, gaivinti laivybą Danės upėje, trimituoja, kad kurs vandens transportą -akva autobusus, taksi ir tuo pat nurodo daryti pėsčiųjų „tiltelį”, kad būtų dar daugiau problemų vandens transportui ir jau esamam pilies uosteliui ( norint įplaukti jau bus du tiltai) – svarbiausia- ištempti remontui reklamos kabyklą butaforinį kičo šedevrą restoranmeridianą. Vėliau dviratininkai šauks- duok jiems tiltelyje ir atskirą dviejų juostų taką, neįgalieji reikalaus savo teisių – juostos ir pandusų ir vėl turėsime min 6metrų pločio „daiktą” pavadintą pakeliamas pėsčiųjų „tiltelis”. Aišku, su sąlyga jei Neniškis neužsimanys autobusų juostos , o Budinas tramvajaus. Paveldo saugojai tada įžvelgs nederėjimą senamiesčio ir pilies, elingo panoramai. Vėliau „žalieji” saugos ir grandinėmis rakinsis prie saugotinų dulkančių tuopų, o pakrantėje verslinykai ręs čeburekų ir rūkyto karšio plastmasinius kioskus su alaus reklama -vartojimas tai smulkaus verslo ir ekonomikos kraujas. ” Klaipėdos pliažai” jau šymet pakrantėje susivirins gervinį kraną ir per savaitę kels gal vieną žuvies dėžę – bus šviežios žuvies prekyba! Galimybių studija padaryta – visą valandą prapliurpta apie urbanistinį kontekstą, o dėl ko ir kodėl sutarta šioje konkrečioje vietoje taip ir neaišku, bet galima viską ir visaip-taip kaip „pasaulyje daroma”. O ko šioje vietoje tikrai negalima? Nesvarbu, bet dabar bus konkursas, po to laimėtojui reikės daryti archeologiją (kodėl nėra dabar), o senamiesčio gelbėtojai rėks dėl buvusio užstatymo. Prognozė labai aiški – kalti kaip visada bus architektai, nes už pigiausią kainą neturi fantazijos ir nemoka daryti gražių vizulkių, bet galop ateis statybininkai ir „patars” ką ir kaip reikia padaryti. Kad pigiau būtų.
Teisingai, reiktu ir likusius tiltus Klaipedoje nugriauti, nes jie trukdo pletoti „jurini identiteta”, bet greiciau ne tiltas trukdo, o „sokejas blogas” 😉 Net du tiltai, ka jus sakot, tikra tragedija, ne vienam pasaulio mieste to nera 😀