Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2018-03-22 |
Kai turi daug laisvo laiko ir neturi galimybės palikti apibrėžtos teritorijos – studijuoji. Ir ne šiaip, o iki pabakalauravimo, kartais netgi iki pamagistravimo. Yra kelios vietos, kur pastaruosius metus stebimas ypač didelis besitobulinančių piliečių kiekio augimas. Viena jų – Lietuvos miestų ir miestelių savivaldybių administracijos, kita -mažiau maloni vieta.
Kauno miestui kokybiškam viešųjų poreikių tenkinimui užtenka 24 proc. valdininkų mažiau nei jų savivaldoje dirbo 2013 metais. Klaipėdoje per tą patį 5 metų laikotarpį valdininkų skaičius savivaldoje atvirkščiai – išsipūtė 24 proc. Gyventojų mažėjimo problema abu miestus palietė panašiai. Martyno Vainoriaus nuotr.
Pastaraisiais metais sparčiai mažėjant gyventojų skaičiui, daugelio savivaldybių administracijų darbuotojų skaičius kažkodėl tik augo. Pavyzdžiui, Klaipėdoje per pastaruosius 5 metus gyventojų sumažėjo 8 proc., o BĮ Klaipėdos miesto savivaldybės administracija darbuotojų per tą patį 5 metų laikotarpį skaičius išaugo net 24 proc. (www.rekvizitai.vz.lt duomenys).
Per tą patį laikotarpį nemažai ES fondų ir gyventojų mokesčiais į savivaldos skirstomą biudžetą suneštų pinigų buvo skiriama e-sistemų kūrimui, kurios automatizavo dalį procesų ir paliko be realaus darbo dalį valdininkų.
Gyventojų sumažėjo, sistemas automatizavo, bet atleisti bent 20-30 proc. nuobodžiaujančių perteklinių savivaldos darbuotojų užmiršo.
O jie juk galėtų būti naudingi kitur – galėtų kurti savo verslą ir tapti naujais mokesčių mokėtojais. Kaip, pavyzdžiui, Kaune. Kauno miesto savivaldybės darbuotojų skaičius per pastaruosius 5 metus sumažėjo 24 proc.
Kol Klaipėdos valdininkai nuobodžiauja, reikia juk prasimanyti veiklos. Mokymai – viena iš jų. Ir sužinai kažką naujo, ir pavalgyti dažniausiai duoda, o ir į darbą, kuriame už tave jau 5 metus dirba e-sistema ir pačiam kartais tenka vargti tik imituojant veiklą, mokymų metu nereikia.
Mokymus verslui ir viešajam sektoriui parduodančių įmonių darbuotojai teigia, kad savivaldų administracijos ir jų administruojamos biudžetinės įstaigos – vieni geriausių klientų. Temos – įvairiausios, pradedant standartinėmis konfliktų valdymo ir komandos formavimo, baigiant korupcijos prevencijos ir viešųjų pirkimų organizavimo.
Vienos mokymus organizuojančios įmonės pardavimo specialistas dalinosi, kad pagrindiniai mokymų temų pasirinkimo iš meniu kriterijai savivaldybėse panašūs:
1. Kad mokymų pavadinimas nebūtų panašus į pastaruoju metu jau išklausytų. Turinys nelabai svarbu
☺
2. Vieta. Labiausiai vertinami Druskininkuose bei Palangoje vykstantys, nes jei mokymai dviejų dienų, tai dar ir pagyventi kurorte malonu. Įdomu, biudžetas ar patys nakvynę apmoka?
3. Galiausia kaina. Kai mokymų tiek daug, reikia juk ir pasiderėti – mokymų fondas ne bedugnis.
Klaipėdos savivaldybės biudžete 2018 metais radau numatytus 45 000 EUR, skirtus 40 skirtingų mokymų. Identiška 45 000 EUR suma biudžete numatyta 2019 ir 2020 metais.
Papildomai 2018-2020 metų biudžeto Valdymo programoje numatyta: Savivaldybės administracijos organizacinės struktūros tobulinimas. Tam 2018 m. bus skirta 90 000 EUR.
Čia ne viskas. 2018-2020 metų biudžeto Valdymo programoje numatyta: projekto „Paslaugų teikimo kokybės gerinimas Klaipėdos regiono gyventojams“ įgyvendinimas. Tam bus skirta net 474 600 EUR per trejus metus, vien šiemet – 82 300 EUR. Suma įspūdinga, ar ne?
Detaliau pristatoma taip: „Kokybės vadybos metodų diegimas vidaus procesams optimizuoti, siekiant didinti gyventojų pasitenkinimą Savivaldybės teikiamomis paslaugomis. LEAN metodo „lieknoji vadyba“ (angl. lean – lieknas) diegimas (įdiegti ir taikomi ne mažiau kaip 7 LEAN (Asaichi, Kaizen, PDCA, SD, VACA, VSM, 5S) vadybos metodai). Siekiamas tikslas – naudojant mažesnius išteklius sukurti didesnę vertę klientui. Projekte dalyvauja Klaipėdos ir Kretingos rajonų savivaldybės. Projekto metu numatoma apmokyti 401 administracijos darbuotoją, iš jų keturi taps sertifikuotais projekto lyderiais”.
Įdomu, kad 2018-2020 metų biudžete BĮ Klaipėdos miesto savivaldybės administracija darbuotojų skaičiaus mažėjimas nenumatomas, darbuotojų skaičius visus ateinančius metus įrašytas identiškas. Kol kas niekam mintis apie veiklos efektyvumą bei ekonominį pagrįstumą į galvą nešovė.
O dabar skaičius palyginimui. Ugdymo proceso užtikrinimo programoje, kuriai skiriama net 37 proc. iš viso savivaldybės skirstomo miesto biudžeto krepšelio sumos, yra tokia eilutė: „Pedagogų kompetencijų tobulinimas, siekiant įgyvendinti prevencines programas”. Šiam tikslui 2018 m. skiriama 10 100 EUR.
Dar 76 300 kasmet skiriama, kad BĮ Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centras išduotų 15 000 kvalifikacijos pažymėjimų. Šias išlaidas priskirti tobulinimui ne visai tikslu, bet tebūnie. Vienam mokytojui iš viso išeina 15 EUR per metus, kai savivaldos darbuotojui – 440 EUR.
15 EUR per metus tiems žmonėms, kurie ugdo mūsų 28 tūkstančius Klaipėdos vaikų.
Kauno miestui kokybiškam viešųjų poreikių tenkinimui užtenka 24 proc. valdininkų mažiau nei jų savivaldoje dirbo 2013 metais. Klaipėdoje per tą patį 5 metų laikotarpį valdininkų skaičius savivaldoje atvirkščiai – išsipūtė 24 proc. Gyventojų mažėjimo problema abu miestus palietė panašiai. Koks gluminantis neūkiškumo pavyzdys.
Keliant būtino valdininkų skaičiaus mažinimo klausimą visada oponuojama pasvarstymu apie savivaldos siekį užtikrinti darbo vietų skaičiaus išlaikymą bei „ką, išmesim vargšus į gatvę bedarbio paramos gavėjų gretas didindami”. Žinote, manau, tokie visapusiškai išlavinti ir įvairiausius įgūdžius mokymuose pagalandę mūsų miesto bendruomenės nariai taptų tikrai geidžiami darbdavių, be to, ir savo verslo kūrime tie įgūdžiai pritaikomi. O siekdama išlaikyti ir padėti kurti naujas darbo vietas savivalda galėtų pradėti nuo to, kad skiria pajėgumų ir lėšų norinčių verslauti konsultavimui, nes dabar esame tarp kelių retų Lietuvos savivaldybių, kuriose jau kelis metus nėra skyriaus, kuriame bent vienas valdininkas teiktų tokias konsultacijas. Tikrinau šių metų pradžioje vieno bičiulio prašymu – faktas☺
Gyvename valstybėje, kuri yra sukurta valdininkų ir politikų gerovės užtikrinimui. Svarbu yra priklausai, ar nepriklausai vienam iš šių luomų, atitinkamai – esi ginamas sistemos – arba ne. Savivaldybės administracija, kaip biurokratinė hierarchinė sistema, palikta savireguliacijai, iš principo negali pati savęs susimažinti. Pagal kanadiečio mokslininko Piterio principą, suformuluotą ir įrodytą 1968 metais, kiekvienas geras darbuotojas laikui bėgant yra pareigose palaipsniui paaukštinamas iki pozicijos, kurioje jis pasiekia savo kompetencijos ribą, t.y. atsiduria pareigose, kurių kokybiškam vykdymui sugebėjimų jis neturi. Kitaip sakant, biurokratinėje sistemoje per ilgą laiką VISOS pozicijos užsipildo nekompetetingais asmenimis. Kadangi darbą organizacijai (šiuo atveju savivaldybė) vis tiek tenka atlikti (arba imituoti), tie nekompetetingi vadovai privalo ieškoti ir priimti į darbą daugiau pavaldinių, kurie dar nėra pasiekę savo kompetencijos limito ir gali organizacijoje kažką dirbti. Šitaip kiekvienas organizacijos padalinys savaime ir pučiasi, atsiranda vadų pavaduotojai ir pavaduotojų pavaduotojai, visokių lygių specialistai ir tt, kol organizacijos neįgalumas tampa akivaizdus. O paskui būna-atsitinka, kad ateina kažkas (įvykis koks nors, ar asmenybė) kas duoda organizacijai gerą pendelį į subinę, kas, tikėtina, ir atsitiko Kaune, todėl savivaldybės administracija ten sumažėjo 24%. Pati savo noru Kauno savivaldybė nė už ką nebūtų susimažinusi.
Pastebejimas: 2013 metais buvo centralizuotas darzeliu qpskaitos procesas- visuose miesto darzeliuose atleistos po puse ir pan etato dirbusios buhalteres ir pasamdyti 48 apskaitos specialistai savivaldybeje.
Manau tai reiketu ivertinti atliekant savivaldybes darbuotoju skaiciaus dinamikos tyrima.
Del kitu straipsnio minciu pilnai pritariu.
Gaila, niekas neįveda jiems moralės normų disciplinos, bent pinigai prasmingai būtų panaudoti…
Savivaldybė gyvena pagal taisyklę – visą amžių mokaisi ir kvailiu mirsi.