Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2022-01-26 |
Sveikatos apsaugos ministerija rengia Klaipėdos regiono asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo, struktūros bei paslaugų teikimo pertvarką, kurios tikslas sujungti Klaipėdoje esančias ligonines, paliekant dvi. Pagrindinis sveikatos priežiūros įstaigų jungimo motyvas – paslaugų dubliavimas. Pertvarkant ligoninių tinklą planuojama VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninę jungti su VšĮ Respublikine Klaipėdos ligonine bei sanatorijomis Palangoje. Tačiau visos šios įstaigos gydo skirtingų profilių pacientus, paslaugos nė vienoje nėra dubliuojamos, ir, netgi sujungus visas į vieną konglomeratą, paslaugų apimtis ir profiliai nepasikeis, kadangi pacientams reikės užtikrinti sveikatos priežiūrą. Taip pat išliks poreikis kai kurių paslaugų teikimą užtikrinti sudarius sutartis su kitomis įstaigomis, nes visų specialistų nebus ir naujai suformuotoje ligoninėje.
Klaipėdos vaikų ligoninė. Martyno Vainoriaus nuotr.
VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės stacionare kasmet gydoma apie 10 tūkst. pacientų, konsultacinėje poliklinikoje per metus apsilanko apie 138 tūkst. vaikų. COVID-19 pandemijos laikotarpiu visame Klaipėdos regione likome vienintelė ligoninė, teikianti paslaugas vaikams.
Vadovaujantis teisės aktais paslaugos vaikams turi būti teikiamos atskirai nuo suaugusiųjų, vaikams paslaugas gali teikti tik vaikų ligų specialistai, išskyrus keletą bendro profilio specialistų.
Norint užtikrinti sveikatos priežiūrą vaikams, vaikų ligoninė turės išlikti, tada koks motyvas ją jungti su suaugusiųjų gydymo įstaigomis?
Paslaugas, kurių nėra galimybės suteikti mūsų ligoninėje, užtikriname bendradarbiaudami su kitomis Klaipėdos miesto gydymo įstaigomis, sudarydami sutartis.
Remiantis įstaigos finansine ataskaita, ligoninė yra rentabili. Paslaugas teikiame ne tik Klaipėdos kraštui, bet taip pat Telšių bei Tauragės apskričių pacientams, vasaros metu – visos Lietuvos pacientams.
Esame vienintelė savarankiška vaikų ligoninė Lietuvoje, bet tai nereiškia, kad Europoje nėra savarankiškų vaikų ligoninių (pridedame Europos valstybėse esančių atskirų vaikų ligoninių sąrašą su adresais).
Šiuo metu VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje teikiamos antrinio ir tretinio lygio stacionarios ir ambulatorinės paslaugos Vakarų Lietuvos pacientams, išlaikomas principas – kokybiška paslauga arčiau namų. VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje yra 186 lovos (144 – stacionarios, iš jų 45 chirurgijos profilio ir 6 vaikų reanimacijos intensyviosios terapijos lovos, 8 – dienos chirurgijos, 2 – paliatyviosios pagalbos bei 32 stebėjimo paslaugai skirtos lovos), Klaipėdos regiono rajoninėse ligoninėse – 75 lovos, skirtos vaikų stacionariam gydymui (Tauragės – 18, Šilutės – 15, Kretingos -10, Plungės – 13, Šilalės – 8, Gargždų – 11).
Vykdant reformą iki 2025 m. Klaipėdos regione numatyta sumažinti vaikų stacionariam gydymui skirtų lovų skaičių 29 lovomis. Uždarius, kaip planuojama, rajonų ligoninėse vaikų ligų skyrius, VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje lovų skaičių reikėtų net didinti, kadangi liktume vienintele ligonine, teikiančia paslaugas vaikams visame vakarų regione.
Iki šiol nėra apskaičiuotas ekonominis sujungimo naudingumas, kol kas nėra aiškios vizijos, kaip bus teikiamos paslaugos, neatsakyta į darbuotojams kylančius klausimus.
Klaipėdos vaikų ligoninės kolektyvas jau šiuo metu jaučia įtampą bei neužtikrintumą dėl savo darbo vietų, darbo sąlygų, ateities. Ligoninėje dirba 473 darbuotojų: 101 gydytojas, iš kurių 4 biomedicinos mokslų daktarai, 155 slaugytojai, 46 kiti sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys specialistai ir 171 – kitas personalas. Personalo paieškoms, mokymui, kolektyvo suformavimui panaudoti milžiniški ištekliai, ir ne tik materialiniai. Prasidėjus reformai, tikėtina, kad dauguma darbuotojų pereis į privačias įstaigas ar visai neteks darbo.
Ar tikrai užtikrinsime vaikams reikalingas paslaugas, suardę stabiliai funkcionuojančią įstaigą? Ar paslaugos bus saugesnės ir labiau prieinamos, jei vaikams jos bus teikiamos tik Vilniaus universitetinėje ligoninėje ir Kauno klinikose? Ir kokia visuomenės nuomonė, ar tenkins ją tokia pagalba vaikams?
Nudegusiems vaikams, sunkias traumą patyrusiems, cukriniu diabetu, reumatoidiniu artritu, sunkiu sepsiu sergantiesiems ar susirgus kitomis sunkiomis ligomis pagalba būtų suteikta tik už 200 – 300 km. Ar tai gali tenkinti pacientus ir jų šeimas?
Mes ne prieš reformą, tačiau prieš skubotus sprendimus, juolab kad net LR Seimas nėra priėmęs teisės akto aiškiai apibrėžiančio reformos tikslą ir naudą pacientui. Norime aiškumo ir ekonomiškai pagrįstų skaičiavimų. Tikimės, kad bus atsižvelgta į mūsų pastebėjimus.
Europos valstybėse esančių atskirų vaikų ligoninių sąrašas ir adresai:
1) Talino vaikų ligoninė, Estija (https://www.lastehaigla.ee/);
2) Bambino Gesu vaikų ligoninė, Roma, Italija (https://www.ospedalebambinogesu.it/);
3) Heim Pal vaikų ligoninė, Budapeštas, Vengrija (http://heimpalkorhaz.hu/);
4) Nacionalinė pediatrijos ligoninė, Dublinas, Airija (https://www.newchildrenshospital.ie/);
5) Vaikų ligoninė, Gdanskas, Lenkija (https://www.szpitalpolanki.pl/)
6) Vaikų ligoninė, Hamburgas, Vokietija (https://www.kinderkrankenhaus.net/)
7) Vaikų ligoninė, Atėnai, Graikija (http://paidon-agiasofia.gr/)
8) Šneiderio vaikų ligoninė, Petah Tikva, Izrelis (https://chneider.org.il)
9) Srebmjak vaikų ligoninė, Zagrebas, Kroatija (http://www.bolnica-srebrnj ak.hr/index.php/en/)
Eduardas Jūraitis, VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės gydymo tarybos pirmininkas
Agnija Žebrauskienė, VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės slaugos tarybos pirmininkė
Mindaugas Gružauskas, VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės darbo tarybos pirmininkas
Sigita Vainienė, LGS Klaipėdos filialo VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės LGS atstovė
Labai silpni dauguma argumentų… Deja, Klaipėdoje vaikų ligoninė kaip atskira yra neprasminga ir tai akivaizdus neūkiškumo, nepraktiškumo, sovietizmo palikimo reiškinys. Atskiros ligoninės egzistuoja tik didmiesčiuose (kas ir matosi iš autorių pateiktų pavyzdžių), todėl, kad sudėtingesniems atvejams gydyti ir spręsti reikia pakankamai brangios įrangos ir pilno spektra specialistų, todėl ir atskiros ligoninės būna dideliuose miestuose, kur aptarnauna didelę teritoriją. Klaipėdoje tokia ligoninė atskirai nėra nei funkciškai nei ekonomiškai tikslinga: 1) nepakankama techninė ir materialinė bazė gydyti sudėtingesnius atvejus; 2) trūksta kitų sričių specialistų, kurių reikia teikiant pagalba sudėtingesniais atvejais; 3) apsunkintos sudėtingesnių atvejų ištyrimo bei gydymo galimybės; 4) ribotos galimybės personalo tobulinimuisi ir tt. Dalinai gėda, kad daug atvejų dėl tokios organizacijos mažieji pacientai tiesiog perkeliami į Kauną ar Vilnių. Bet darbuotojai pagrįstai nerimauna dėl reformos. Protingiausias sprendimas būtų pastatyti naują, mažesnę, modernią vaikų ligoninę šalia ligoninių kvartalo, o buvusią parduoti.
Kadangi paslaugos vaikams turi būti teikiamos atskirai nuo suaugusiųjų, be to vaikams paslaugas gali teikti vaikų ligų specialistai, manau, kad vaikų ligoninė, esanti vienintelė savarankiška vaikų ligoninė Lietuvoje, turėtų išlikti.
Atskirai-tai reiškia, kad zaikai negulėtų kartu su suaugusiais vienoje palatoje, bet tai ne atskira ligonine
Vaikų ligoninė turėtų išlikti kaip savarankiška įstaiga. Kalba eina apie pačius pažeidžiamiausius pacientus. Pediatrija yra priotitetinė sritis. Apie lėšų taupymą čia nėra net kalbos. Atsiras nauji administracijos valdymo padaliniai tik jau su skambiais pavadinimais kaIp finansų departamento direktorius, pavaduotojas ekonominiam reikalam, žinoma su atitinkamais atlyginimais. Finansų valdymas taps ypatingai sudėtingas. Jau vien tai, kad bus likviduota mažųjų pacientų maitinimo sistema. Net sunku įsivaizduoti , kad vaikai bus maitinami maistu atvežtu termosais iš Respublikinės ligoninės.
Yra kelios ligoninės. Yra pastatai, personalas, įranga, kompetencijos. Kas pasikeis po sujungimo? Visa tai liks, tik taps optimalesniu biurokratinis aparatas, bus galima racionaliau naudoti unikalią įrangą ir ir lėšas ūkiui išlaikyti. Galima spėti, kad būtų sujungti kai kurie besidubliuojantys (gal tik ne vaikų ligoninėje – būtų ne visai logiška) skyriai ir departamentai. Bet svarbiausia žinia šiame bruzdėjime – buvusieji ligoninių vadovai praras savo ikišiolinį „nepakeičiamų” statusą, įtaką ir savarankiško finansų valdymo galimybę. Ir vargu ar tas pateiktas sąrašas yra svarus argumentas, kai kiekvienu nurodytu adresu bendros situacijos yra vis skirtingos, nei Klaipėdoje. Sovietmečiu Klaipėdoje buvo pristeigta žinybinių ligoninių ir poliklinikų. Tam tikra konkurencija tarp jų yra, tačiau ar tai visai racionalu, kai tai vyksta ne vien tik gydymo paslaugų, bet ir antklodės tempimo į save pagrindu?