Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2022-01-11 |
Pasakoms dedikuoti 2022-ieji 35-erių metų veiklos sukaktį mininčiame Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre prasideda simfoninio orkestro koncertu „Marių pasakos”.
Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos dieną, sausio 15-ąją, šeštadienį, 18.30 val. Žvejų rūmų scenoje atgis muzikos garsais tapomi fantastinio vandenų pasaulio gyventojų paveikslai bei „Tūkstančio ir vienos nakties“ istorijos, kurias klausytojams seks KVMT simfoninis orkestras, diriguojamas jo vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio.
Pirmoje koncerto dalyje skambės Anatolijaus Liadovo simfoninis paveikslas „Užburtas ežeras“, Antonino Dvoržako simfoninė poema „Vandenis“ bei polonezas iš operos „Undinė“ II veiksmo. Ryškiausiu koncerto akcentu taps antroje koncerto dalyje KVMT simfoninio orkestro pirmą kartą atliekama Nikolajaus Rimskio-Korsakovo simfoninė siuita „Šecherazada“.
Pasak vyriausiojo dirigento T. Ambrozaičio, KVMT simfoninio orkestro koncertas, kasmet rengiamas metų pradžioje, ir yra tarsi šio kolektyvo raidos žymuo: „Pagal kiekvienų metų sausio 15-osios koncertus ir juose atliekamų kūrinių sudėtingumą galime pasitikrinti, kiek orkestras paaugo per praėjusius metus ir ant kokio profesinio meistriškumo laiptelio šiuo metu stovi. O šių metų koncerto programa išties įspūdinga!“
Publikai pristatyti N. Rimskio-Korsakovo simfoninę siuitą „Šecherazada“ buvo ilgai brandinta T. Ambrozaičio svajonė.
„Pagaliau šis kūrinys, gerai žinomas simfoninės muzikos gurmanams visame pasaulyje, nugulė ant KVMT simfoninio orkestro muzikantų pultų. Didžiuojamės subrendę šiam kūriniui, imamės „Šecherazados“ atlikimo su derama pagarba ir atsakomybe. Šio kūrinio grožis tik truputį lenkia jo sudėtingumą. Atlikdami šią simfoninę siuitą, muzikantai tiesiog maudosi nuostabaus grožio skambesių jūroje“, – šmaikštauja maestro.
Siuitą sudaro keturios kontrastingos dalys, kurių kiekvienai kompozitorius buvo sumanęs programinius pavadinimus (nors vėlesniuose partitūros leidimuose jų atsisakė): I. „Jūra ir Sindbado laivas“, II. „Fantastinis caraičio Kalendero pasakojimas“, III. „Caraitis ir caraitė“ ir IV. „Bagdado šventė. Jūra. Laivas sudūžta į uolą su variniu raiteliu. Pabaiga“. Jas sieja palaipsniui kintantys rūstūs sultono Šachriaro ir poetiškas sultonienės Šecherazados (atlieka smuikas solo) motyvai.
„Be pirmojo smuiko atliekamos temos, arba Šecherazados, kūrinyje girdėsime ir pirmosios valtornos, fleitos, obojaus, klarneto, fagoto, trimito, trombono, violončelės solo. Tai puiki proga išbandyti save atliekant solines partijas orkestro muzikantams, pasitikrinti ir pasidžiaugti pasiektu meistriškumu“, – sako vyriausiasis dirigentas.
Anot T. Ambrozaičio, N. Rimskis-Korsakovas – patyręs instrumentuotės meistras, visos jo sukurtos simfoninės partitūros skamba ypatingai.
„Norint atlikti N. Rimskio-Korsakovo siuitą, prireiks ne tik mano, bet ir viso orkestro muzikantų maksimalios dėmesio koncentracijos. Yra puikių ansamblinių kūrinio epizodų, tačiau juos reikia ne tik išgirsti, bet ir sugroti vienu kvėpavimu su lydinčiais instrumentais. Dirigentui prisiliesti prie šios partitūros – didelis džiaugsmas ir atsakomybė“, – tikina vyriausiasis dirigentas.
T. Ambrozaitis pasakoja, kad KVMT simfoninio orkestro evoliucija vyksta nuolatos ir įvairiomis kryptimis.
„Kartais žingsnis būna didesnis, kartais mažesnis. Kartais tas tobulėjimas sutelktas į garso spalvą, kartais į atlikimo techniką, kitus smulkius niuansus, mažiau pastebimus koncertuose. Svarbiausia, kad jis žengia pirmyn ir tai didžiausias džiaugsmas mano sielai! Tai pasiekiama per didelį sunkų darbą. Kaip šeimoje (juokiasi). Apibendrindamas galiu konstatuoti, kad orkestre groja nuostabūs profesionalai, kurių kiekvieno indėlis labai svarbus. Jie visi jaučia atsakomybę už siekiamą rezultatą: kiekviena sugrota nata ir svarbi, ir reikalinga, be jos kūrinys neskambėtų“, – sako bemaž septyniasdešimt orkestrantų jungiančio kolektyvo vadovas.
KVMT simfoninis orkestras šiuo metu yra bene tarptautiškiausias orkestras šalyje: kitataučiai sudaro kone trečdalį jo narių.
„Repeticijų metu kartais pats nebesuprantu, kokia kalba kalbu. Tarsi išradome naują, tik KVMT orkestro muzikantams suprantamą kalbą. Pradedu kalbėti rusiškai, įterpiu frazę angliškai ir baigiu lietuviškais ar net žemaitiškais žodžiais. Bet svarbiausia, iš muzikantų akių matau, kad jie mane supranta“, – juokauja T. Ambrozaitis.
Parašykite komentarą