Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2021-11-25 |
Trečiąjį šių metų ketvirtį šalyje augo daugelis su darbo pajamomis susijusių rodiklių. Be to, kai kuriuose rajonuose didėjo ir gyventojų skaičius.
Pasak „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėjos Kristinos Zitikytės, vidutinės mėnesio gyventojų pajamos, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 11,4 proc. ir sudarė 1572 eurus prieš mokesčius. Į rankas vidutiniškai gyventojai gavo beveik 1000, t.y. 998 eurus. Didžiausi atlyginimai buvo Neringoje ir Vilniuje, o labiausiai gyventojų pajamos augo Palangoje ir kituose šalies kurortuose.
„Tendencijos išliko teigiamos dėl metų pradžioje padidėjusio minimalaus mėnesio atlyginimo, didesnio valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinio dydžio, pasikeitusios neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarkos ir kitų priežasčių”, – ketvirtadienį kalbėjo pranešėja.
Daugiausiai atlyginimai augo viešojo valdymo sektoriuje, t.y. ministerijose, audito tarnybos ir kitose valstybinėse institucijose – čia jie padidėjo apie 18 proc. Algos augo ir dirbantiems informacinių technologijų srityje, prekyboje, apdirbamojoje gamyboje, švietimo, sveikatos įstaigose, pastarųjų vidutinės darbo pajamos didėjo apie 10 proc.
Didžiausi atlyginimai šį rugsėjį buvo Neringoje, Vilniuje, Kauno mieste ir rajone bei Vilniaus rajone. Neringos savivaldybėje dirbantieji vidutiniškai į rankas gavo 1300 eurų.
„Vis dėlto abejotina, ar neringiškiai uždirba daugiausiai Lietuvoje. Nekilnojamąjį turtą šiame kurorte įsigiję sostinės gyventojai linkę deklaruoti čia ir gyvenamąją vietą“, – paaiškino K. Zitikytė.
Tuo metu mažiausius atlyginimus – nuo 725 iki 750 eurų į rankas – gavo gyvenantys nuo didžiųjų miestų labiausiai nutolusiuose rajonuose, tarp kurių patenka ir Skuodo rajonas.
Lyginant su praėjusių metų rugsėju, vidutinės gyventojų pajamos labiausiai augo Palangoje, Druskininkuose, Birštone – jų augimas sudarė apie 13 proc.
Pasak pranešėjos, ir toliau didėjo atotrūkis tarp Vilniaus bei kitų šalies savivaldybių. Sostinėje vidutinė alga rugsėjį siekė 1830 eurų (prieš mokesčius), o kitų savivaldybių vidurkis – 1260 eurų.
Ypač didelis – net 37 proc. – atotrūkis tarp dešimties savivaldybių su didžiausiais darbo pajamų vidurkiais (1550 eurų) bei dešimties savivaldybių su mažiausiais vidurkiais (1130 eurų).
Tuo metu per pastaruosius 10 metų dirbančių žmonių skaičius labiausiai augo šalia didžiųjų miestų esančios savivaldybėse, tarp kurių pirmauja Klaipėdos rajonas.
„Apdraustųjų skaičius per paskutinį dešimtmetį augo būtent rajonuose – Klaipėdos, Kauno, Vilniaus, Alytaus, Trakų. t. y. rajonai, kurie yra susitelkę prie didžiųjų miestų. Per 10 metų net 20, 30 proc. šiuose rajonuose apdraustųjų skaičius padidėjo”, – teigė „Sodros“ atstovė.
Jos teigimu, Klaipėdos rajone apdraustųjų skaičius augo ir per pandemiją „ir šiemet auga toliau”.
Tačiau regionuose labiausiai jaučiamas gyventojų senėjimas. Kai kuriuose rajonuose 10-čiai dirbančiųjų tenka net 7 senatvės pensijų gavėjai, kai didžiuosiuose miestuose ar priemiestiniuose rajonuose – tik trys.
Tuo metu į darbo rinką labiausiai sekasi sugrįžti tose savivaldybėse, kuriose atlyginimai didžiausi – čia darbą susiranda iki 70 proc. jį praradusiųjų, kai mažiausius atlyginimus mokančiose savivaldybėse į darbo rinką gyventojams sugrįžti yra kur kas sunkiau.
„Išryškėjo regionų, rajonų portretas, kada mes matome, jog rajonuose vidutinės darbo pajamos į rankas siekia apie 730 eurų, yra mažesnės, vyrauja didesnė vyresnių žmonių dalis, o iškritus iš darbo rinkos susirasti darbą darosi sunkiau, užtrunka ilgiau arba kitą kartą tos pastangos gali būti ir nevisai sėkmingos”, – pranešimą apibendrino K. Zitikytė.
Parašykite komentarą